Balenio salos
Balenio salos (angl. Balleny Islands) – grupė negyvenamų salų Ramiojo vandenyno pietuose, netoli Antarktidos krantų. Salos vulkaninės kilmės, aukštis siekia 1524 m (Braun Pykas, Strudžo s.). Salų grupę sudaro 3 didelės salos – Jango sala (225,4 km²), Baklio sala (123,6 km²) ir Strudžo sala (437,4 km²) – apsuptos smulkių salelių ir uolų. Salas dengia ledynai[1].
Balenio salos atrastos 1839 m. anglų banginių medžiotojo John Balleny. Salos priskiriamos Roso teritorijai (Naujosios Zelandijos pretenzija).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 48