Baldenmuižės paliaubos
Baldenmuižės paliaubos – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Švedijos delegatų laikinos paliaubos, pasirašytos 1627 m. sausio 19 d. Baldenmuižėje (dab. Latvija) dėl 1600–1629 m. karo prieš Švediją veiksmų Livonijoje nutraukimo.
Prielaidos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paliaubas atstovai pasirašė be Abiejų Tautų Respublikos valdovo Zigmanto Vazos ir Lenkijos bajorų sutikimo. Taip veikti vertė sunkios aplinkybės: 1626 m. pabaigoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė Livonijoje (vadas Aleksandras Korvinas Gosievskis) per žygį į Cėsius patyrė didelių nuostolių, dėl neišmokėtos algos ir kitų priežasčių kariuomenė ėmė krikti, ižde nebuvo pinigų, paramos iš Lenkijos nesitikėta. Į Vilniaus reliacinį seimelį susirinkę Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės senatoriai po ilgo svarstymo nutarė sudaryti paliaubas, kad būtų galima vėl surinkti kariuomenę ir mokesčius.
Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal paliaubas pasikeista belaisviais, mainais už Laudonos pilį švedai grąžino Biržus, leido laisvai prekiauti per Rygos uostą. Paliaubos sukėlė didelį LLV valdovo ir Lenkijos bajorų nepasitenkinimą.[1]
Paliaubos galiojo iki 1627 m. birželio 11 d.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Antanas Tyla. Baldenmuižės paliaubos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 490 psl.