Balbieriškio versmės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Balbieriškio versmės (Balbieriškio mineralinės versmės, Balbieriškio šaltiniai) – hidrogeologinis gamtos paveldo objektas, 1985 m. paskelbtas gamtos paminklu. Versmės trykšta Balbieriškio miestelyje, Prienų raj. šaltiniuotoje pievoje, Peršėkės upelio slėnio kairėje pusėje.

[taisyti] Hidrogeologinis aprašymas

Šių slėnio žemės paviršiuje atsiverančių požeminio vandens ištakų debitas siekia apie 0,13 l/s (0,5 m³/h). Balbieriškio versmės, kaip ir netoli esančių Birštono, Stakliškių telkinių mineralinis vanduo, susiję su triaso, kreidos ir kvartero geologinių sistemų dariniais. Didelės mineralizacijos vandeniui ar požeminiam sūrymui (bendroji mineralizacija, 50-120 g/l), šiame rajone glūdinčiam kristalinio pamato, kambro-vendo, permo, vietomis net ir triaso uolienose, pasiekus aukščiau slūgsančius gėlus kreidos ir kvartero vandeninguosius sluoksnius įvyksta jo „prasiskiedimas“, bendrajai mineralizacijai sumažėjant maždaug iki 5 g/l. Pakinta jo cheminė sudėtis ir vietomis susiformuoja kupoliška mineralinio vandens ištaka žemės paviršiuje. Todėl Nemuno slėnyje esančių mineralinių versmių vandenyje atsiranda ir vyrauja „giluminiai“ chloro (Cl-) ir natrio (Na+) jonai, o druskų kiekio įvairovė atskiruose šaltiniuose dėl skirtingų skiedimosi proporcijų nevienoda (kupoliškai pakilusio ir susimaišiusio vandens bendroji mineralizacija dažniausiai apie 1-5 g/l). Žinoma, kad ir Balbieriškio versmėse susiformuoja bei veržiasi mažos mineralizacijos (bendroji mineralizacija 1132,3 mg/l), silpnai sūrokas HCO3-Cl Na-Mg-Ca cheminio tipo požeminis vanduo[1].

[taisyti] Šaltiniai

  1. Lietuvos geologijos paminklai ir draustiniai. Parengė A. Linčius. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994

[taisyti] Nuorodos


Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys

Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai