Balandėliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Balandėliai, patiekti su bulvių koše

Balandėliai – patiekalas, gaminamas iš kopūstų su mėsos įdaru. Jis yra paplitęs didelėje dalyje Europos: Rytų Europos, Skandinavijos, vokiečių, austrų virtuvėse.

Pavadinimai ir etimologijos[taisyti | redaguoti kodą]

Skirtingose Europos šalyse patiekalas žinomas skirtingais pavadinimais. Juos pagal prasmę galima skirstyti į tris grupes:

  • Pavadinimai, kildinami iš paukščio balandžio, labiausiai paplitę Rytų Europos tautose: rus. голубцы, ukr. голубці́, blt. галубцы, lenk. gołąbki, jd. holishkes, ček. holubky. Lietuviškas pavadinimas irgi priklauso šiai grupei.
  • Pavadinimai, tiesiog reiškiantys „kopūstų vyniotyniai“: vok. Kohlroulade arba Krautwickel, veng. Töltött káposzta, suom. kaalikääryle. Šiai grupei priskiriami ir vėlesni pavadinimai, kuomet šis patiekalas emigrantų bendruomenių išplatintas po visą pasaulį: ang. cabbage roll, pranc. chou farci (reiškia „kopūstai ir faršas“), jap. rouru kyabetsu ir pan.
  • Kiti: šved. kåldolmar.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindiniai straipsniai – Dolma ir Sarma.

Balandėliai – labai senas tradicijas turintis patiekalas, kildinamas iš Artimųjų Rytų virtuvės. Jo pirmtakas yra patiekalas dolma (arba sarma), žinomas daugumai islamo šalių. Tik ten patiekalo įvairovė daug didesnė, kadangi apvalkalui naudojamos įvairios daržovės (ankštiniai pipirai, baklažanas, cukinija, moliūgas, pomidoras) arba jų lapai (dažniausiai vynuogių). Dolmos prototipai Artimuosiuosie Rytuose žinomi nuo seno: jau prieš mūsų erą į lapus suvynioti valgiai minimi Egipte.

Nuo XV a. per turkišką virtuvę dolma pasiekė Europą. Pirmiausia ji išplatinta Osmanų imperijos užkariautose Balkanų šalyse: Balkanų virtuvėse ji praktiškai nepakito, ir vietinįse kalbose žinoma panašiais pavadinimais (t. y. sarma, sarmale).

Balandėliai kaip atskiras patiekalas susiformavo tuomet, kuomet iš Osmanų imperijos sričių dolma tradicija plito į šiaurę. Patiekalas buvo perduodamas įvairių karų metu. Europoje patiekalo apvalkalų įvairovė nunyko, ir vynuogių lapus visiškai pakeitė kopūstų lapai. Taip ji pirmiausia atėjo į austrišką bei vokišką virtuves ir tapo žinoma kaip Kohlrollen. XVIII a. šį patiekalą išmoko gaminti švedai ir pavadino jį Kåldolmar.

Maždaug tuo metu patiekalas prasiskverbė į Ukrainą, Lenkiją, Rusiją. Lietuvoje paplito XX a. pr.[1]

Gaminimas[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje įdarui naudojama malta mėsa (paprastai kiauliena). Dažnai į jį įmaišomi ryžiai bei svogūnai. Įdaras susukamas į kopūstų lapus ir gauti balandėliai troškinami puode.

Balandėliai patiekiami su virtomis bulvėmis ar duona.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Balandėliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 168 psl.