Balšičiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Balšičiai (serb. Балшићи) – serbų dinastija, nuo XIV a. vid. iki XV a. vidurio sukūrę nepriklausomą valstybę Zetos kunigaikštystę dabartinės šiaurės Albanijos ir Juodkalnijos teritorijoje.

Dinastijos pradininkas – Balša I, jo sūnus Jura I, Stratomiras ir Balša II (m. 1385) valdė Barą, Budrą, Škoderį, nuolatos kariavo su serbų caru, Albanijos valdovu ir palaikė santykius su serbais, Venecija ir Dubrovniku. Nuo 1371 m. yrant Serbijos valstybei, plėtė savo teritoriją Serbijos sąskaita. Nuo 1378 m. Balša II vadino save Duresio kunigaikščiu. Stratomiro sūnus Jurgis II valdė 13851403 m. Dėl savo karų su osmanais ir nesėkmių pateko į tautosaką. Paskutinis Balšicų dinastijos atstovas Balša III valdė 14031421 m. Jam mirus, dėl jo valdų kariavo Venecija su serbais, kol galiausiai valdas pasidalino.