Bajus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tuniso bajus Mohammed Bey
Kazachų bajus Kazybek bi

Bajus (turkų osmanų k.ك, Beg, Beğ, 'turtuolis, ponas') – Vidurinėje Azijoje, Kazachstane, Altajuje, Kaukaze – žemvaldys, turtingas gyvulių augintojas, pirklys, buožė.[1] Tai tiurkų tautų tarpe nuo seno gyvuojantis titulas. Pradiniame etape tai buvo giminės karinių pajėgų vadas genties sudėtyje, kuriai savo ruožtu vadovavo chanas. Tarp senovės tiurkų bajaus pareigybė buvo antroji po chano. Vėlesniais amžiais bajaus titulo samprata įgavo daug platesnę prasmę, tame tarpe, administracinės pareigybės statusą kagano, sultono valdomose teritorijose. Pvz., Osmanų imperijos titulai pagal „rangą“ žemėjančia tvarka buvo tokie (nors ir ne visais amžiais): paša, bajus, aga, efendi. Bajais galėjo save tituluoti ir kunigaikščiai Moldavijoje, Valakijoje, Samo saloje (dab. Graikijoje).

Šiuolaikinėje Turkijoje, Azerbaidžane, o taip pat ir tarp Krymo totorių žodis „bajus“ yra įgavęs mandagaus kreipinio į gerbiamą asmenį prasmę (europietiški analogai: mesjė, senjoras, господин kt.). Šiaurės Kaukaze tarp kumykų, karačiajų, balkarų bajus – tai kunigaikštis, ulu-bajus – vyriausiasis kunigaikštis. Tarp stepių klajoklių Vidurinėje Azijoje – kazachų, kirgizų, karakalpakų, altajiečių, nogajų – praeityje šis žodis buvo pridedamas prie asmenvardžio. Tuniso Huseinidų dinastija ypač pasižymėjo naudodama šį žodį ir jo panašias formas savo titulams apibrėžti.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://www.zodynas.lt/tarptautiniu-zodziu/B/bajus Apie bajų tarpt. žodžių žodyne

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]