Bajerburgas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Bajerburgo vardu vadintos kelios šalia Nemuno pastatytos Ordino pilys. Pirmoji Bajerburgo pilis pastatyta 1337 m., Gedimino valdymo pabaigoje (dabar Veliuonos II piliakalnis. 1337 m. ties Dubysos santaka su Nemunu Ordinas pastatė Marienburgą. Kadangi ši pilis buvo per daug įsikišusi į Lietuvą ir toli nuo kitų atraminių punktų, tais pačiais metais palei Nemuną buvo pastatyta dar viena pilis. Žygiui, kurio metu buvo pastatyta pilis, vadovavo Bavarijos kunigaikštis Heinrichas. Pilis pavadinta šiuose žygiuose dalyvavusių Čekijos karaliaus Jono ir Žemutinės Bavarijos kunigaikščio Heinricho XIV-ojo garbei.

Buvo planuota, kad tai tapsianti svarbiausia pilimi regione, naująja Lietuvos, kurią tikėtasi greitai užkariauti, sostine. Pilyje buvo palikta 100 karių įgula, 40 riterių, taip pat daug šaulių ir prižiūrėtojų. Čia taip pat buvo planuojama įsteigti ir vyskupystė. Šie planai taip ir liko neįgyvendinti. Netrukus po pastatymo pilis lietuvių buvo sugriauta. Pasak vienos iš versijų, šturmuojant Bajerburgą galėjo žūti ir pats kunigaikštis Gediminas.

Manoma, kad pilis stovėjusi dešiniajame Nemuno krante, 2 km į vakarus nuo Veliuonos, netoli Gystaus žiočių. Pastatymo metu pilis, pasak kronikų, buvo saloje.

Sugriovus pirmąją Bajerburgo pilį 1343 m. Ordinas pastatė kitą pilį tokiu pat pavadinimu žemiau palei Nemuną, netoliese dabartinių Maštaičių.

Trečioji Bajerburgo pilis buvo dabartinio Jurbarko vietoje, pastatyta 1387 m.