Bagotosios šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Kitos reikšmės – Šv. Antano Paduviečio bažnyčia.

54°45′15.7″ š. pl. 23°20′53.55″ r. ilg. / 54.754361°š. pl. 23.3482083°r. ilg. / 54.754361; 23.3482083

Bagotosios šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Vyskupija	Vilkaviškio
Dekanatas	Marijampolės
Savivaldybė	Kazlų Rūdos savivaldybė
Gyvenvietė	Bagotoji
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1912 m.

Bagotosios šv. Antano Paduviečio bažnyčia – bažnyčia, stovinti Bagotosios kaime, 9 km į šiaurės rytus nuo Pilviškių, 9 km į pietvakarius nuo Višakio Rūdos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 1871 m. kaimo kapinėse pastatyta medinė koplyčia. 1911 m. įkurta parapija. Pilviškių klebonas S. Švilpa pastatė kleboniją ir ūkinius pastatus. Tikintieji galėjo tik susiremontuoti senąją koplyčią, tačiau be caro valdžios leidimo labi greitai pastatė dabartinę medinę bažnyčią. 1912 m. statyti baigta pirmojo jos klebono Simono Garmaus rūpesčiu, už parapijiečių lėšas. Statė Kauno rangovas Boleslovas Pravdinskis. Statyba atsiėjo 6500 aukso rublių. Daugelį darbų atliko patys parapijiečiai. 1913 m. bažnyčios kairiajame bokšte pbuvo akabintas 164 kg sveriantis varpas vardu „Stanislovas ir Vincas“. Vos baigta bažnyčia 1914 m. trenkus žaibui užsidegė. Gaisras buvo užgesintas, netrukus bažnyčia atstatyta.

1911–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, turėjęs savo biblioteką - skaityklą. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia apgriauta, sudegė parapijos trobesiai. S. Garmaus rūpesčiu bažnyčia atstatyta. 1921 m. įsikūrė pavasarininkų kuopa.

Didysis altorius 1928 m. pagamintas meistro Vlado Čižausko dirbtuvėje Šiauliuose. Šoniniai altoriai buvo pagaminti meistro Adomo Karaliaus iš Suvalkų.

1939 m. pastatas suremontuotas. Pagrindines klausyklas 1944 m. pagamino L. Bendoraitis.

Klebono Vaclovo Degučio rūpesčiu (Bagotojoje nuo 1970 m.) bažnyčia suremontuota, įvestas šildymas. 2010 m. perdažytas bažnyčios vidus.

Kunigai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Simonas Garmus (1870–1944), klebonavo 1910-1934, palaidotas šventoriuje.
Jonas Domijonaitis (1901–1951), klebonavo 1934–1947, palaidotas Sibire (šventoriuje pastatytas koplytstulpis).
Antanas Vebeliūnas (1892–1979), klebonavo 1947–1953, palaidotas Ąžuolų Būdoje.
Vaclovas Strimaitis (1905–1982), klebonavo 1953–1970, palaidotas Lazdijuose.
Vaclovas Degutis (1914–2007), klebonavo 1970–2002, palaidotas šventoriuje.
Tadeus Vallian (gim.1957), klebonavo 2002-2006.
Gintautas Kuliešius (g. 1970), klebonavo 2006-2008.
Juozas Fakėjavas (g.1976), klebonavo 2008-2013.
Mindaugas MartinaitisS (g. 1978), nuo 2013.

Šventoriuje palaidotas anksti miręs kun. Motiejus Antanaitis (1879–1905).

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios architektūroje ryškus eklektikos poveikis: plano ir pagrindinio fasado kompozicijoje žymi baroko, langų formose klasicizmo, bokštų viršūnių smailuose skydeliuose - gotikos įtaka. Lygios, santūrios sienų plokštumos ir interjero sąranga perimta iš liaudies architektūros.

Bažnyčia lotyniško kryžiaus plano, dvibokštė, su apside. Vidus 3 navų, yra 3 altoriai. Viduriniąją navą pratęsia stačiakampė presbiterija. Iš abiejų pusių pristatytos žemos zakristijos. Pagrindinį fasadą puošia du kvadratiniai bokštai, susidedantys iš trijų į viršų siaurėjančių ir žemėjančių tarpsnių. Viršutinius tarpsnius užbaigia piramidiniai stogeliai. Virš priekinio fasado vidurinės dalies iškyla pusapskritis skydas. Virš apsidės stūkso mažas bokštelis, kuriame kabo signatūrinis varpelis.

Vidaus erdvėje didžioji nava platesnė ir aukštesnė už šonines. Ją dengia gaubtos lubos. Šoninių navų perdangos plokščios. Altoriai yra barokinių formų. Pagal senas tradicijas, šoninėse koplyčiose altoriai nutapyti ant sienų. Panašių altorių Lietuvos XX a. pradžios bažnyčiose jau retai pasitaiko. Drožinėta neogotikinė sakykla įrengta vidurinės navos kairėje pusėje, prie stulpo. Vargonų choras paremtas arkomis sujungtais stulpais.