Badeno didžioji kunigaikštystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Großherzogtum Baden
Badeno Didžioji kunigaikštystė
Vokietijos imperijos dalis (nuo 1871)
Coat of arms of Baden.svg
1806 – 1918 Flagge Großherzogtum Baden (1891–1918).svg
Flag herbas
Vėliava Badeno herbas
Himnas
Badeno himnas
Location of
Sostinė Karlsrūjė
Valdymo forma monarchija
Era Naujieji laikai
 - Įkurta 1806
 - Tapo respublika 1918 m.
Svabija-orn.png
Švabijos istorija
Germanija: Svebai > Alemanai
Alemanija
Frankų imperija
Švabijos kunigaikštystė
Šventoji Romos imperija
Konradinai > Hohenštaufenai
Švabijos imperinė apygarda
Reino konfederacija > Vokietijos imperija:
Badenas, Viurtembergas, Hohencolernas
Veimaro Respublika:
Badenas, Viurtembergas, Hohencolernas
Trečiasis Reichas
Vokietija (Badenas-Viurtembergas)
Svarbiausi regionai:
Badenas, Viurtembergas, Hohencolernas

Badeno didžioji kunigaikštystė (vok. Großherzogtum Baden) buvo istorinė valstybė, egzistavusi 18061918 m. pietvakarių Vokietijoje, dešiniajame Reino krante, istoriniame Badeno regione.

Vakarinę ir pietinę sieną sudarė Reinas. Rytinėje pusėje iš trijų pusių ji supo Viurtembergo karalystę. Šiaurėje ši valstybė ribojosi su Bavarijos karalyste ir Heseno-Darmštato didžiąja kunigaikštyste, vakaruose Reinas Badeną skyrė nuo Bavarijos Reino Palatinato ir Elzaso (dabartinėje Prancūzijoje), pietuose ribojosi su Šveicarija, o pietryčiuose su Hohencolernų-Zigmaringeno kunigaikštyste.

Valstybės plotas buvo 15 071 km². Gyventojų buvo apie 1 mln. Apie pusę jų buvo katalikai, kiti – protestantai.

Didžiausi valstybės miestai: Karlsruė, Manheimas, Freiburgas, Pforcheimas, Heidelbergas, Baden-Badenas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Apie ankstesnę istoriją žr straipsnį Badenas

Badeno augimas[taisyti | redaguoti kodą]

Badeno valstybės augimas XIX a. pradžioje

1803-6 m. po Šventosios Romos imperijos panaikinimo iki tol buvusi labai maža Badeno markgrafystė teritoriškai labai išsiplėtė ir tapo didžiąja kunigaikštyste. 1803 m. hercogas Karolis Fridrychas (1738–1811 m.) prarado žemes Reino kairiajame krante, tačiau už tai Napoleonas I jam kompensavo kitomis vokiečių žemėmis ir valstybės teritorija 1803–1810 m. padidėjo nuo 700 km² iki 15 000 km², o gyventojų nuo 190 000 iki 1 000 000. Prisidėjęs prie Reino sąjungos, hercogas gavo ir didžiojo kunigaikščio titulą.

Jo vaikaitis ir įpėdinis Karolis Liudvikas (m. 1818) vedė Napoleono įdukrą Stefaniją Beauharnais ir 1815 m. prisidėjo prie Vokietijos konfederacijos, 1818 m. išleido konstituciją. Tuo metu Badeno didžiosios kunigaikštystės teritorija sutampa su viso Badeno regiono teritorija. Tuo metu visa Švabija buvo padalinta tarp trijų didelių valstybių, iš kurių viena buvo Badenas.

Klestėjimas[taisyti | redaguoti kodą]

1848 m. revoliucijos Vokietijoje metu Badenas buvo vienas iš revoliucionierių veiksmų centrų. 1849 m. tai buvo vienintelė Vokietijos valstybė trumpam tapusi respublika. Badenas dalyvavo 1870–1871 m. Prancūzijos-Prūsijos kare ir įėjo į Vokietijos imperijos sudėtį.

Pabaiga[taisyti | redaguoti kodą]

Paskutinis didysis kunigaikštis Fridrychas II (1857–1918 m.) atsisakė sosto 1918 m. vokiečių revoliucijos metu. Badenas tapo respublika, Vokietijos Veimaro respublikos sudėtine dalimi.