Babelio bokštas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Piterio Breigelio vyresniojo paveikslas „Babelio bokštas“ (1563 m.)
Babelio bokštas Kabančiųjų Babilono sodų paveikslo antrajame plane

Babelio bokštas − bokštas, kurio statymas aprašomas Biblijos Senojo Testamento Pradžios knygoje. Padavimas apie Babelio bokštą paaiškina skirtingų kalbų atsiradimą pasaulyje (religiniu požiūriu).

Pasak šio padavimo, po pasaulio tvano žmonės buvo viena tauta ir kalbėjo viena kalba. Jie sumanė pastatyti dangų siekiantį bokštą, tačiau buvo už tai nubausti Jahvės − jie prabilo skirtingomis kalbomis, negalėjo vienas kito suprasti, tad bokštas liko nepastatytas.

Biblijoje Babelis lieka nuodėmės miestu, nuodėmės simboliu. Taip Naujojo Testamento Apreiškime Jonui aprašyta didžioji paleistuvė: „Ant jos kaktos buvo užrašytas vardas: Paslaptis, didžioji Babelė, ištvirkėlių ir žemės šlykštybių motina“[1].

Aprašymas Biblijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tekstas iš Senojo Testamento Pradžios knygos (Pr. 11:1−9)[2]:

1 Visa žemė turėjo vieną kalbą ir tuos pačius žodžius. 2 Atsikėlę iš rytų žmonės rado slėnį Šinaro krašte ir ten įsikūrė. 3 Vieni kitiems jie sakė: „Eime, pasidirbkime plytų ir jas išdekime.“ Vietoj akmens jie naudojo plytas, o vietoj kalkiųbitumą. 4 „Eime, − sakė jie, − pasistatykime miestą ir bokštą su dangų siekiančia viršūne ir pasidarykime sau vardą, kad nebūtume išblaškyti po visą žemės paviršių.“ 5 O Viešpats nužengė pamatyti miesto ir bokšto, kurį mirtingieji buvo pastatę. 6 Ir tarė Viešpats: „Žiūrėk! Jie yra viena tauta ir visi kalba ta pačia kalba. Tai tik jų sumanymų pradžia! Ką tik užsimos daryti, nieko nebus jiems negalimo! 7 Eime, nuženkime ir sumaišykime jų kalbą, kad nebesuprastų, ką sako vienas kitam.“ 8 Taip tat Viešpats išsklaidė juos iš ten po visą žemės paviršių, ir jie metė statę miestą. 9 Tada jis buvo pavadintas Babeliu*, nes Viešpats ten sumaišė visos žemės kalbą ir iš ten išsklaidė juos po visą žemės paviršių.

Išnaša: *hebr. bābēl čia gretinamas su bālal − „sumaišyti“.

Mokslinis paaiškinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Biblijos tyrinėtojai padavimą apie Babelio bokšto statymą sieja su zikuratų (aukštų bokštų šventyklų) statymu Tarpupyje. Zikuratų viršūnėse vykdavo religinės apeigos, astronominiai stebėjimai. Aukščiausias 91 metro zikuratas buvo Babilone (Babelis − religinis Babilono pavadinimas), žinomas Etemenankio (iš šum. – „dangaus ir žemės sąlyčio namas“) vardu. Šio dievui Mardukui dedikuoto zikurato pastatymo data yra nežinoma, tačiau nustatyta, kad jis jau egzistavo Hamurabio valdymo laikotarpiu (1792–1750 pr. m. e.).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]