Bažnyčios ir valstybės atskyrimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Bažnyčios ir valstybės atskyrimas - frazė aptinkama 1802 metų Tomo Džefersono laiške Danburio baptistams, kuriame jis mini pirmąją Jungtinių Amerikos Valstijų pataisą, kuriančią „atskyrimo sieną” tarp bažnyčios ir valstybės.[1] Tačiau tai tik atspindėjo sąvoką, kurios originalios formos sukūrimas dažnai priskiriamas anglų politikos filosofui Džonui Lokui.[2] Ši frazė pirmąkart buvo cituota JAV Aukščiausiajame teisme 1878 metais, ir tada eilėje bylų prasidėjusių 1947 metais. Todėl politinėse diskusijose padidėjo šio sąvokos populiarumas.

Sąvoka buvo pritaikyta daugelyje šalių, priklausomai nuo galiojančios teisinės tų šalių struktūros bei vyraujančių pažiūrų būdingo religijos vaidmens visuomenėje atžvilgiu. Panašus laicizmo principas yra pritaikytas Prancūzijoje ir Turkijoje. Tuo tarpu kelios pasaulietinės šalys, tokios kaip Norvegija, išsaugojo konstitucinį oficialios valstybinės religijos pripažinimą.

Bažnyčios ir valstybės atskyrimo sąvoka yra gretinama su kitomis tarptautinėmis socialinėmis ir politinėmis idėjomis, įskaitant sekuliarizaciją (supasaulietinimą), tikėjimo laisvę ir religinį pliuralizmą.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Jefferson's Letter to the Danbury Baptists (June 1998) - Library of Congress Information Bulletin
  2. Feldman, Noah (2005). Divided by God. Farrar, Straus and Giroux, pg. 29