BESM

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

BESM (rus. БЭСМ, trumpinys iš Большая Электронно-Счётная Машина, liet. Didelė elektroninė skaičiavimo mašina) – Tarybų Sąjungos bendros paskirties kompiuterių (elektroninių skaičiavimo mašinų) serija, skirta įvairioms užduotims spręsti, MESM įpėdinis. ESM gaminta praėjusio amžiaus 5-ame ir 6-ame dešimtmečiuose. Buvo sukurti keli skaičiavimo mašinų modeliai ir jų modifikacijos.

Modeliai[taisyti | redaguoti kodą]

  • BESM-1 modelis baigtas 1952 m. pabaigoje ir buvo sudarytas iš apytiksliai 5000 elektroninių lempų. Buvo pagaminta tik viena tokia mašina. Slankaus kablelio skaičiai buvo pateikti kaip 39 bitų žodžiai: 32 bitai buvo skirti skaitinei daliai, 1 bitas – ženklui, ir 1+5 bitai – laipsnio rodikliui. Mašina galėjo operuoti 10-9-1010 ilgio skaičiais ir turėjo 1024 žodžių magnetinę skaitymo/rašymo atmintį, ir 1024 žodžių talpos tik skaitymo atmintį, paremtą puslaidininkiniais diodais. Taip pat buvo ir išorinės saugyklos: 4 magnetinės juostos, talpinančios po 30000 žodžių, ir greita būgninė talpykla, talpinanti 5120 žodžių ir turinti 800 žodžių per sekundę kreiptį. Mašina galėjo operuoti 8-10 kiloflopų (FLOPS – dydis, nurodantis slankaus kablelio operacijų per sekundę skaičių) per sekundę. Be aušinimo sistemų BESM-1 naudodavo apytiksliai 30 kilovatų energijos.
  • BESM-2 ir M-20 taip pat naudojo elektronines lempas (apie 4000). Galėjo atlikti iki 20000 operacijų per sekundę.
  • M-40 – speciali BESM-2 modifikacija, skirta oro apsaugos pajėgoms. Galėjo atlikti iki 40000 operacijų per sekundę.
  • M-50 – M-40 modifikacija. Galėjo atlikti iki 50000 operacijų per sekundę.
  • 5S92b – M-50 modifikacija su 500000 operacijų per sekundę.
  • BESM-3M jau naudojo puslaidininkinius tranzistorius. Architektūra – ta pati, kaip ir M-20 bei M-220 serijos modelių. Žodžio ilgis siekė 45 bitus.
  • BESM-4 – patobulintas BESM-3M modelis, galėjo naudoti pertraukimus. Buvo pagaminta 30 šio modelio skaičiavimo mašinų.

BESM-6[taisyti | redaguoti kodą]

BESM-6 tapo pačia žinomiausia ir svarbiausia ESM, sukurta Rusijos mokslų akademijos Tikslios mechanikos ir kompiuterių inžinerijos instituto. Mašinos kūrimas buvo baigtas 1966 m., o gamyba prasidėjo 1968 m. ir truko 20 metų[1]. Ši ESM buvo tranzistorinio pagrindo, turėjo 48 bitų procesorių, dirbusį 10 MHz taktiniu dažniu ir turėjo du atskirus instrukcijų kanalus (valdymo ir aritmetikos blokams) bei 16-kos 48 bitų žodžių spartinančiąją atmintinę. Sistema galėjo pasiekti veiką iki 1 Mflopo. Tuo metu sparčiausias superkompiuteris CDC 6600 (gamintas JAV), naudojant vieną centrinį ir 10 periferinių procesorių, pasiekdavo iki 3 Mflopų.

BESM-6 sistemos atmintis buvo adresuojama naudojant 15 bitų adresus. Maksimali pasiekiama talpa buvo 32 tūkstančiai žodžių arba 192 kilobaitai. Virtualioji atmintis leido ją išplėsti iki 128 tūkstančių žodžių arba 768 kilobaitų.

Ši ESM 7-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo plačiai naudojama Tarybų Sąjungoje įvairioms skaičiavimo užduotims. 5E26 modifikacija buvo naudojama kontroliuoti oro gynybos raketų kompleksus S-300. BESM-6 modifikacija, kurioje vietoj tranzistorių buvo naudojami integriniai grandynai ir dėl to 2-3 kartus išaugusia veika, kaip sudedamoji dalis Elbrus-1K2 buvo naudojama 8-ame dešimtmetyje superkompiuteryje Elbrus.

Iki 1987 m., kuomet buvo nutraukta gamyba, surinkta 355 vienetų BESM-6.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Очерки по истории советской вычислительной техники и школ программирования: БЭСМ-6. Nuoroda tikrinta 2008-09-12.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]