B-17 Flying Fortress

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
B-17
Color Photographed B-17E in Flight.jpg
Boeing B-17E
Tipas strateginis bombonešis
sunkusis bombonešis
Gamintojas Boeing
Kūrėjas Boeing
Pirmas skrydis 1935 m. liepos 28 d.[1]
Pradėtas naudoti 1938 m. balandis
Baigtas naudoti 1968 m.
Būsena Nebenaudojamas
Pagrindiniai naudotojai Jungtinių Valstijų armijos karinės oro pajėgos
Karališkosios oro pajėgos
Pagaminta vnt. 12 731
Vieneto kaina 238 329 dolerių[2]
Variantai XB-38 Flying Fortress
YB-40 Flying Fortress
C-108 Flying Fortress

Boeing B-17 Flying Fortress (liet. Skraidanti tvirtovė „Boeing B-17“) – keturių variklių sunkusis bombonešis, su kuriuo Jungtinių Valstijų armijos karinės oro pajėgos vykdė daugiausia operacijų Europoje Antrojo pasaulinio karo metu. Jungtinių Valstijų armijos oro korpuso užsakymu 1930 m. „Boeing“ pagamino per 200 vnt. „B-17“, tačiau sutartis buvo nutraukta dėl dažnų gedimų ir avarijų. Vis dėlto Oro korpuso vadovybė liko sužavėta „B-17“ dizainu ir pareikalavo dar kelių prototipų tolesniam įvertinimui. Nuo pirmojo skrydžio „B-17“ buvo smarkiai patobulintas. Vėliau buvo pagaminta daug skirtingų „B-17“ variantų, pritaikytų įvairioms sąlygoms.

„B-17“ buvo sudėtingas karo lėktuvas, kuriam aptarnauti reikėjo 10 žmonių: piloto, antrojo piloto, šturmano, radisto, bombarduotojo, skrydžio inžinieriaus ir 4 šaulių.

Tai buvo vienas pirmųjų aukštybinių bombonešių, galėjusių pasiekti iki 500 km/h greitį. Buvo siekiama sukurti lėktuvą, galintį atlikti užduotis dieną be naikintuvų palydos. Vis dėlto „B-17“ turėjo nemažai trūkumų: buvo nehermetiškas, todėl skraidant dideliame aukštyje viduje būdavo šalta; aviacinis taikiklis „Norden“ leisdavo tiksliau bombarduoti taikinius, bet trumpam perimdavo lėktuvo kontrolę ir jį padarydavo nemanevringu, lengvu taikiniu; lėktuvo gynybiniai bokšteliai buvo nepatogūs ir mažai efektyvūs.[3]

„B-17“ buvo ginkluotas 13 „Browning“ kulkosvaidžių ir galėjo gabenti iki 2 800 kg sprogmenų maždaug 3 200 km atstumą. Jo sparnų ilgis buvo 31,6 m, ilgis nuo uodegos iki priekio – 22,7 m ir masė siekė 17 tonų. Lėktuvas galėjo pakilti į 9 000 m aukštį ir turėjo 18 talpų su deguonimi, kurios vienos užtekdavo 4 valandoms.[4]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. The Boeing Logbook
  2. Alexander, David. „Star Trek Creator“, 57–78 (1994). 
  3. ISBN 9955-24-193-4, R. G. Grant, „Karai“, 312 psl.
  4. ISBN 9955-24-193-4, R. G. Grant, „Karai“, 313 psl.