Bžego kunigaikštystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Księstwo Brzeskie
Bžego kunigaikštystė
Čekijos karūnos žemė nuo 1329 m.
Blank.png
1311 – 1675 Blank.png

Herbas of

Herbas

Location of
Bžego kunigaikštystė 1312 (pilka)
Sostinė Bžegas
Kalbos lenkų
Valdymo forma Monarchija
Era Viduramžiai
 - Atskilo nuo Legnicos 1311
 - Prijungta prie Prūsijos 1675 m.

Bžego kunigaikštystė (lenk. Księstwo Brzeskie), Briego hercogystė (vok. Herzogtum Brieg) – viena iš buvusių Silezijos kunigaikštysčių, kurios sostinė buvo Bžegas.

Kunigaikštystė atsirado 1311 m., kai suskilo Legnicos kunigaikštystė, ją valdė Silezijos Piastai. 1329 m. kunigaikštystė tapo Bohemijos vasale ir Šventosios Romos imperijos dalimi. Vėl susijungė su Legnicos kunigaikštyste 1419 m., po to vėl atskilo ir vėl susijungė su Legnicos kunigaikštyste 1669 m.

1526 m. Bohemiją paveldėjo Habsburgų monarchija, ir Bžego kunigaikštystė tapo jiems pavaldi, nors ją dar valdė Piastai. Kunigaikštystė tuo metu dar buvo paskutinės autonominės Silezijos kunigaikštystės – Legnicos-Bžego ir Voluvo kunigaikštystės – dalimi. 1675 m. mirė Ježis IV Vilhelmas (lenk. Jerzy IV Wilhelm, vok. Georg Wilhelm I), ir kunigaikštystę ėmė tiesiogiai valdyti Habsburgai, buvę Bohemijos karaliai.

1537 m. hercogas Frederikas II buvo sudaręs sutartį su elektoriumi Joachimu II Brandenburgiečiu, kad išnykus Silezijos Piastams hercogystę paveldės Brandenburgo Hohencolernai. 1675 m. mirus kunigaikščiui Ježiui Vilhelmui Austrija atsisakė vykdyti anksčiau pasirašytą sutartį ir prisijungė hercogystę patys. Prūsijos karalius Frydrichas II ta sutartimi pateisino savo įsiveržimą į Sileziją Austrijos įpėdinystės karo metu 1740 m.