Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Azerbaidžano karinės pajėgos
azer. Azərbaycan Silahlı Qüvvələri'
Azerbaijan Armed Forces.png
Azerbaidžano sausumos armijos herbas
Įkurtos 1918 m. birželio 26 d.
Pajėgų rūšys MN.png Azerbaidžano sausumos armija
Azerbaijan Air Force roundel.svg Azerbaidžano oro pajėgos
Naval Flag of Azerbaijan.svg Azerbaidžano laivynas
Azerbaidžano oro erdvės apsauga
Štabo būstinė Baku
Vadovybė
Vyriausiasis kariuomenės vadas Prezidentas Ilhamas Alijevas
Krašto apsaugos ministras Generolas pulkininkas Safaras Abijevas
Generalinio štabo viršininkas Generolas pulkininkas Najmadinas Sadychovas
Žmogiškieji resursai
Privalomoji tarnyba
(šauktiniai)
18-35 m.
24 mėn.
Tinkamų karinei tarnybai 1 727 464 vyrų, 18-49 m. amžiaus (2009 m. duom.),

1 944 260 moterų, 18-49 m. amžiaus (2009 m. duom.)

Kasmet pasiekia
mobilizacijos amžių
90 416 vyrų (2009 m. duom.),
85 344 moterų (2009 m. duom.)
Aktyvus
personalas
126 000
Rezervo dydis 575 000
Dislokuoti užsienyje Afganistanas Afganistane - 184[1]
Finansinės išlaidos
Biudžetas 2,46 mlrd. USD[2] (2009 m.)
Proc. nuo BVP 3,2 proc. (2009 m.)
Karinė pramonė
Vietiniai tiekėjai Azerbaidžano gynybos pramonė
Užsienio tiekėjai Turkija Turkija
Jungtinės Amerikos Valstijos JAV
Izraelis Izraelis
Ukraina Ukraina
Pakistanas Pakistanas
Baltarusija Baltarusija
Rusija Rusija

Azerbaidžano karinės pajėgos buvo atkurtos 1991 m. spalio 9 d. Azerbaidžano Respublikos priimtu karinių pajėgų įstatymu.

Karines pajėgas Azerbaidžane sudaro sausumos armija, oro pajėgos kartu su oro erdvės apsaugos pajėgomis bei laivynas. Šalyje taip pat egzistuoja pakrančių apsaugos tarnyba bei nacionalinė gvardija, kurios reikalui esant gali būti įtrauktos į valstybės gynybą.

2009 m. Azerbaidžanas armijai yra numatęs paskirti 2,46 milijardo JAV dolerių. Valstybė turi įkūrusi savo gynybos pramonę, kuri aprūpina kariuomenę šaunamaisiais ginklais, artilerijos pabūklais, tankais, šarvuočiais, aviaciniais sprogmenimis, įvairiomis karinėmis transporto priemonėmis, lėktuvais bei sraigtasparniais[3].

Apžvalga[taisyti | redaguoti kodą]

Žlugus Sovietų Sąjungai, Azerbaidžanas ėmėsi kurti gerai parengtą ir mobilią profesionalų armiją. 2008 m. šalyje buvo apie 126 000 karių, 575 000 rezervininkų bei 15 000 sukarintų organizacijų narių. Kariuomenė turi 600 tankų, 900 šarvuočių bei 720 artilerijos pabūklų. Oro pajėgas sudaro 220 karo lėktuvų bei 75 sraigtasparniai.

1992 m. liepą Azerbaidžanas ratifikavo Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutartį, kuria apribojo savo karinės įrangos kiekį. Valstybė taip pat prisijungė prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties kaip neturinti branduolinio ginklo šalis. Azerbaidžanas dalyvauja NATO programoje „Partnerystė taikos labui“. Šalis taip pat kartu su Gruzija, Ukraina ir Moldova dalyvauja organizacijos GUAM veikloje.

Irako karo metu Azerbaidžanas prisijungė prie Savanoriškosios koalicijos ir saugojo šiaurinę Irako dalį. 150 Azerbaidžano karių[4] užtikrino vietinių turkų saugumą, saugojo maldininkų vietas bei lydėjo konvojus.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Generolas Samadbėjus Mehmandarovas, Azerbaidžano Demokratinės Respublikos krašto apsaugos ministras

Moderniosios Azerbaidžano armijos istorija prasidėjo 1918 m. birželio 26 d.[5], kuomet buvo įkurtos Azerbaidžano Demokratinės Respublikos ginkluotosios pajėgos. Pirmuoju krašto apsaugos ministru dar besikuriančioje ministerijoje tapo daktaras Chosrovbėjus Sultanovas. Kai ministerija buvo galutinai įkurta, jo vietą užėmė generolas Samadbėjus Mehmandarovas, o viceministru tapo generolas leitenantas Ali-Agha Šichlinskis. Generaliniam štabui nuo 1919 m. kovo iki gruodžio 10 d. vadovavo generolas leitenantas Mamedbėjus Sulkevičius. Iki 1920 m. balandžio vietoje jo dirbo Abduhalmidbėjus Gaitabašis.

Generolas leitenantas Ali-Agha Šichlinskis, Azerbaidžano Demokratinės Respublikos krašto apsaugos viceministras

1920 m. balandžio 28 d. į Azerbaidžaną įsiveržė Raudonoji armija. Tuo metu didžioji naujai suformuotos Azerbaidžano armijos dalis buvo išvesta į Kalnų Karabachą, kur malšino armėnų sukilimą. Visgi likę kariai nesiruošė sudėti ginklų ir narsiai kovojo su įsibrovėliais. Iš viso žuvo apie 20 000 - 30 000 besipriešinusių azerbaidžaniečių karių, tačiau karas buvo pralaimėtas. Bolševikai panaikino Azerbaidžano karines pajėgas, o 15 iš 21 generolo buvo sušaudyti.

1992 m. vasarą Azerbaidžano krašto apsaugos ministras vadovaudamasis prezidento rezoliucija pateikė Rusijai ultimatumą, kuriuo pareikalavo perduoti 135-ojo ir 139-ojo motorizuotųjų šaulių pulkų bei 295-osios motorizuotosios šaulių divizijos ginklus bei transporto priemones[6]. Azerbaidžane sovietiniais metais buvo dislokuoti 4-osios sovietinės armijos 23-ioji, 60-oji, 75-oji bei 296-oji motorizuotosios šaulių divizijos bei daliniai, kuriems priklausė raketų bei oro gynybos brigados ir artileriniai bei raketiniai pulkai. Šalyje taip pat buvo 49-asis Rusijos ginklų sandėlis, kuriame gulėjo 7 000 vagonų amunicijos, įskaitant ir apie milijardą šovinių. Tad Rusijai buvo pasiūlyti mainai, kurie įvykdyti tais pačiais metais. Į Rusiją negrįžo tik 23-osios divizijos 366-ojo motorizuotųjų šaulių pulko nuosavybė, kurią Azerbaidžano armija perėmė pulkui traukiantis iš Stepanakerto. Metų pabaigoje azerbaidžaniečiai gavo ginklų bei karinės technikos, kurios užteko apginkluoti keturias motorizuotųjų šaulių divizijas. Armija taip pat gavo 50 karinių lėktuvų iš panaikintos 19-osios oro gynybos armijos bei karo laivų.

Armija[taisyti | redaguoti kodą]

Šiuo metu Azerbaidžano armija sparčiai modernėja. Finansavimas karinėms pajėgoms išaugo nuo 300 milijonų JAV dolerių 2005 m. iki 2,46 milijardo 2009 m. Azerbaidžanas pasirašė keletą itin svarbių sutarčių su Turkija, kuri padeda apmokyti vietinius karius.

Paskutinius 15 metų Azerbaidžanas nuolat ruošė savo armiją galimam armėnų puolimui Kalnų Karabache. Pasaulyje baiminamasi, kad Azerbaidžanas gali mėginti jėga paveržti šią teritoriją, nes paskutiniosios derybos su Armėnija Prancūzijoje buvo nesėkmingos. Visgi Azerbaidžano valdžia ir toliau tvirtina, jog jos tikslas - susitarti taikiai.

Specialiosios pajėgos[taisyti | redaguoti kodą]

Azerbaidžano kariuomenės specialiosios pajėgos vadinamos „Tigrais“[7]. Jos buvo įkurtos 2001 m. bendradarbiaujant su Turkijos laivynu. „Tigrų“ struktūra ir treniravimosi metodai yra panašūs į turkų specialiųjų pajėgų SAT bei JAV specialiųjų pajėgų metodiką. Pirmieji „Tigrų“ daliniai įsikūrė Gendžės mieste, kuriame vykdė pratybas kartu su Turkijos kariais.

Oro pajėgos[taisyti | redaguoti kodą]

Azerbaidžano oro pajėgos turi 220 karinių lėktuvų bei 75 sraigtasparnius. Šalyje yra šeši dideli kariniai oro uostai:

Oro pajėgos turi TSRS gamybos lėktuvus MiG-21, MiG-23, MiG-25, Su-24 bei Su-25. 2006 m. iš Ukrainos buvo nupirkti ketvirtos kartos naikintuvai MiG-29 bei dar TSRS gamybos Il-76. Šiuo metu valstybė derasi su Pakistanu dėl naikintuvų JF-17 Thunder pirkimo[8].

2008 m. birželį Azerbaidžanas iš Izraelio įsigijo šešis Orbiter, šešis Aerostar bei tris IAI Searcher bepiločius lėktuvus. Jie buvo pademonstruoti tais pačiais metais Baku vykusiame parade. Anot Izraelio žiniasklaidos, Azerbaidžanas taip pat domisi Hermes ir Heron-TP bepiločių aparatų pirkimu.

Oro pajėgų rezervas iš Čekijos ir Ukrainos yra įsigijęs lėktuvus L-29 bei L-39. Šalies pasienio apsauga ir Savanoriška gynybos, patriotizmo ir sporto organizacija turi nusipirkusios kompanijos „Jakovlev“ lėktuvų.

Pilotų paruošimas[taisyti | redaguoti kodą]

Pilotai šalyje yra ruošiami Azerbaidžano Oro pajėgų mokykloje, o vėliau tobulina savo įgūdžius karinėse bazėse. Pilotai gali išvykti stažuotėms į Turkiją, Ukrainą, JAV bei keletą kitų NATO šalių. Pilotų ruošimui didelę įtaką daro Turkijos Oro pajėgų mokyklos perduodama patirtis. Azerbaidžano pilotai taip pat yra ruošiami Ukrainos Pilotų parengimo mokykloje[9].

Sraigtasparnių pajėgos[taisyti | redaguoti kodą]

Azerbaidžano sraigtasparnių pajėgos turi TSRS gamybos Mi-6, Mi-8, Mi-17 ir Mi-24. 2008 m. Azerbaidžanas sutarė su Rusija dėl sraigtasparnių Mi-171 pirkimo. Sraigtasparnių šalyje turi ir pasienio apsauga, vidaus apsaugos daliniai bei nenumatytųjų situacijų ministerija.

Iš viso Azerbaidžano oro pajėgos turi šiuos sraigtasparnius:

  • Mi-6 transportinių sraigtasparnių - 4
  • Mi-8 atakos sraigtasparnių - 13
  • Mi-17 atakos sraigtasparnių - 8
  • Mi-24 ugnies paramos sraigtasparnių - 49
  • Mi-171 sraigtasparnių (civilinė Mi-17 versija) - 8

Laivynas[taisyti | redaguoti kodą]

Azerbaidžano laivyną sudaro 22 daliniai, kuriuose tarnauja apie 5 000 karių. Laivynas turi 7 patrulinius laivus, 7 minininkus, 6 išsilaipinimo laivus, 2 išsilaipinimo katerius, 1 specialiosios paskirties karo laivą bei 1 specialiosios paskirties katerį.

Valstybė yra strateginis JAV sąjungininkas, nes Kaspijos jūroje turi jūrų sieną su Iranu. Dėl to JAV karo laivynas padeda rengti Azerbaidžano jūreivius. Be to, JAV yra įsipareigojusi modernizuoti Azerbaidžano karo laivus. 2006 m. JAV valdžia padovanojo Azerbaidžanui 3 moderniausia įranga aprūpintus katerius. 2007 m. abi valstybės sudarė sutartį, pagal kurią JAV įsipareigojo dalį Azerbaidžano laivų apginkluoti naujausiais ginklais ir išmokyti karius jais naudotis[10].

Oro erdvės apsauga[taisyti | redaguoti kodą]

Azerbaidžano oro erdvės apsaugos pajėgose tarnauja apie 3 500 karių. Valstybėje dar nuo Šaltojo karo laikų yra likę šiokios tokios įrangos. OTH radaras Kabalos rajone yra pagrindinis oro gynybinių pajėgų įrenginys, galintis perspėti apie šalies puolimą. Radaro veikimo spindulys yra 6 000 km, jis buvo pastatytas tam, kad galėtų aptikti paleistas raketas net iš Indijos vandenyno.

2006 m. JAV padovanojo Azerbaidžanui pagal naujausias technologijas pagamintų radarų. Tais pačiais metais JAV paskelbė, jog ketina modernizuoti dvi Azerbaidžano radarų bazes - Leriko prie Irano sienos ir Agstafos prie Gruzijos sienos. Taip pat pradėtos modernizuoti dvi radarų bazės pasienyje su Iranu ir Rusija, turinčios stebėti Kaspijos jūrą. 2007 m. JAV ir Rusija buvo susidomėjusios galimybe paversti Kabalos radarą pagrindiniu Europos saugumą nuo raketų atakų užtikrininačiu įrengimu.

Azerbaidžanas savo teritorijoje turi išdėstęs priešlėktuvinių pabūklų tinklą. NATO skyrė valstybei raketų S-75, kurios buvo išdėstytos prie Baku bei pasienyje su Iranu ir Dagestanu. Šalis taip pat turi vidutinio nuotolio raketų SA-4, trumpojo nuotolio SA-8 ir mobiliųjų pabūklų SA-13. Azerbaidžane yra nemažai priešlėktuvinių AA tipo pabūklų bei rankinių granatsvaidžių, šaudančių raketomis „žemė - oras“.

Karinė pramonė[taisyti | redaguoti kodą]

Azerbaidžano gynybos pramonė (ADI) - vietinis šalies karinės technikos tiekėjas, įkurtas 2005 m. Gynybos pramonės ministerija priklauso Azerbaidžano karinės pramonės bei ginkluotės departamentui ir kariniam moksliniam centrui, kurie anksčiau nepriklausė Azerbaidžano krašto apsaugos ministerijai.

Gynybos pramonė veikia kaip savarankiškas subjektas, kurio gamybos mastai nuolat auga. Ministerija glaudžiai bendradarbiauja su gynybiniais Ukrainos, Baltarusijos bei Pakistano sektoriais[11]. Pagrindinės karinę pramonę aprūpinančios kompanijos Azerbaidžane yra šios:

  • „RPE Iglim“ - gamina aviaciją bei laivus
  • „Radiogurašdirma“ - susisiekimo ir radioelektroninė įranga
  • „RPE Neftgazavtomat“ - technologinių procesų kontrolės įranga bei automatinės sistemos
  • „RPE Automatic Lines“ - elektrotechnikos bei mašinų inžinerijos produktai ir nestandartinė įranga
  • „Avia-Agregat“ - daugiafunkcinė aviacijos įranga, lėktuvų aušinimo sistemos, oru aušinami radiatoriai, kuro - tepalo maišymo sistemos

Azerbaidžano gynybos pramonė gamina nedidelius ginklus, artilerinius pabūklus, įvairias karines transporto priemones, lėktuvus ir sraigtasparnius.

Azerbaidžano nacionalinė išminuotojų tarnyba[taisyti | redaguoti kodą]

Azerbaidžano nacionalinė išminuotojų tarnyba (ANAMA) yra oficiali valstybės minų paieškos organizacija. 2006 m. spalio 9 d. ji pranešė, kad 36 861 337 m² šalies teritorijos yra pilnai išvalyti nuo nesprogusių artilerijos pabūklų, kurių rasta 70 334 ir jie visi sėkmingai neutralizuoti. 194 100 m² buvo apieškota mechaniniu būdu. Operacijoje, kuri vykdyta 2006 m., dalyvavo 25 Olandijoje treniruoti šunys (kiekvieno vertė apie 100 000 USD), 156 pionieriai, 47 nesprogusių artilerijos pabūklų operatoriai, 8 paramedikai, apie 100 pagalbininkų ir 4 minų paieškos automobiliai.

ANAMA praneša, jog nuo 2001 m. rugsėjo šalyje sprogo 81 mina. Per sprogimus žuvo 51 žmogus, 116 buvo sužeista.

Tarptautinis bendradarbiavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Turkija[taisyti | redaguoti kodą]

Turkija remia Azerbaidžano karines pajėgas apmokydama vietinius karius bei suteikdama šaliai karinės įrangos bei ginkluotės. Turkijai padedant tūkstančiai Azerbaidžano karių buvo apmokyti pagal vakarietiškus standartus, o kai kurie netgi įgijo kovinės patirties, dalyvaudami specialiosiose operacijose.

Turkija tiekia Azerbaidžanui pėstininkų ginklus, transporto priemones (džipus, sunkvežimius), suteikia licenzijas karinės technikos gamybai[12].

Azerbaidžano kariuomenės tarptautinė svarba išaugo šaliai pasirašius bendradarbiavimo sutartį su Turkija dėl pagalbos turkų taikdariams Kosove.

Nuo 1992 m. Azerbaidžanas ir Turkija pasirašė daugiau nei 100 karinių protokolų, svarbesnieji iš jų yra šie:

  • Karinio personalo bendradarbiavimo
  • Bendro nacionalinio saugumo
  • Karinių pajėgų mokyklos įsteigimo Baku
  • Medžiagų ir įrengimų įsigijimo
  • Karinės pramonės bendradarbiavimo
  • Nachičevanės 5-osios armijos tobulinimo
  • Karo istorijos, karinių archyvų ir muziejų bendradarbiavimo
  • Pagalbos rengiant Azerbaidžano pasieniečius, o taip pat teikiant jiems medžiagas ir įrengimus
  • Ilgalaikio bendradarbiavimo ekonomikos bei karybos srityse ir pasižadėjimo teikti finansinę paramą[13]

JAV[taisyti | redaguoti kodą]

JAV valdžios priimto Laisvės paramos akto 907 skyrius draudžia bet kokią tisioginę JAV paramą Azerbaidžano valdžiai. Dėl šio draudimo Azerbaidžanas yra vienintelė buvusios Sovietų Sąjungos teritorija, negalinti gauti paramos iš JAV ekonominiam ar politiniam stabilumui užtikrinti. Akto priėmimą itin rėmė JAV gyvenančių armėnų bendruomenė[14], nes Azerbaidžanas buvo paskelbęs blokadą Armėnijai. Beje, kuomet Armėnija užėmė apie 20 % Azerbaidžano teritorijos, jokių veiksmų prieš ją imtasi nebuvo.

Nepaisant Laisvės paramos akto, JAV išlieka viena artimiausių Azerbaidžano sąjungininkių ir netgi laiko šią šalį artimiausia iš visų buvusios Sovietų Sąjungos valstybių.

1999 m. JAV Azerbaidžano kariuomenei padovanojo keletą automobilių, minas aptinkančių šunų, robotų išminuotojų bei suteikė ANAMA finansinę paramą.

2006 m. gegužės 19 d. Azerbaidžano krašto apsaugos ministras generolas pulkininkas Safaras Abijevas ir JAV pajėgų Europoje vadas generolas Tomas Hobbinsas Baku aptarė valstybių bendradarbiavimo klausimus. Amerikietis teigė, jog pagrindinė kliūtis užtikrinti taiką ir stabilumą Pietų Kaukaze yra įsisenėjęs Azerbaidžano konfilktas su Armėnija dėl Kalnų Karabacho.

Izraelis[taisyti | redaguoti kodą]

Azerbaidžanas bendradarbiauja su Izraeliu daugelyje karinės pramonės sričių. Pastaruoju metu Azerbaidžano kariuomenė rodo vis didesnį susidomėjimą Izraelio sukurta karine technika.

Izraelio karinės pramonės įmonė „ELTA Systems LTD“ bendradarbiauja su Azerbaidžanu žvalgybinio satelito TecSAR, laikomo vienu moderniausių pasaulyje, gamyboje. Anot Azerbaidžano karo ekspertų, tai nepakeičiamas įrenginys vykdant karines operacijas kalnuotose Azerbaidžano vietovėse[15].

Abi šalys derasi dėl licenzijos gaminti pėstininkų kovos mašinas „Namer“ Azerbaidžane, kurios sukurtos pagal Izraelio tanko „Merkava Mark IV“ modelį. „Namer“ yra sukurtas ir šiuo metu gaminamas Izraelio artilerijos korpuse.

Azerbaidžano specialiosios pajėgos yra apginkluotos Izraelio kurtais Tavor 21 automatais[16].

NATO[taisyti | redaguoti kodą]

Irako kare taikdarių misiją atliko 150 Azerbaidžano karių

NATO ir Azerbaidžanas bendradarbiauja daugelyje sričių. Kelią šiam bendradarbiavimui atvėrė Azerbaidžano noras dalyvauti NATO programose „Partnerystė taikos labui“ bei „Individualios partnerystės veiksmų planas“.

Azerbaidžanas siekia atitikti NATO keliamus standartus ir įstoti į šią organizaciją. NATO reikalauja, jog Azerbaidžane būtų pradėta saugumo sektoriaus reforma bei remiamas demokratinių institucijų kūrimasis[17]. Valstybės narystę neoficialiomis žiniomis remia Turkija, Rumunija, Italija, Lenkija, Didžioji Britanija ir Baltijos šalys.

Be šių reformų, dar vienas svarbus žingsnis suartėjime yra Azerbaidžano parama NATO vykdomoms operacijoms. Šiuo metu azerbaidžaniečių kariai dalyvauja taikos palaikymo operacijoje Afganistane, aktyviai remia operacijas Irake bei Kosove.

2006 m. birželio 5 d. JAV gynybos departamentas ir Federalinis Tyrimų Biuras (FTB) surengė apmokymus, kuriuose dalyvavo apie 100 Azerbaidžano nepaprastosios padėties ministerijos, prokuratūros, krašto apsaugos ministerijos darbuotojų bei kitų teisėsaugos pareigūnų. Apmokymų tikslas buvo pagilinti Azerbaidžano žinias kovoje su masinio naikinimo ginklo ar jo gamybai reikalingų medžiagų platinimu. Todėl JAV stengėsi išmokyti Azerbaidžano pareigūnus geriau apsaugoti savo sausumos ir jūrų sienas[18].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.