Avicena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Avicena (Abu ali al Husain ibn Abdalllah ibn Sina, sutrumpintai Ibn Sina; g. 980 m. netoli Bucharos, mirė 1037 m. Persijos Hamadane) - persų kilmės, tačiau daugiausia arabiškai rašęs gydytojas ir filosofas. Taip pat rašė teisės, matematikos, astronomijos, muzikos klausimais. Persiškai rašė poemas ir lyrinius eilėraščius, arabiškai - apysakas. Užaugo Bucharoje, būdamas 10 metų mintinai mokėjo visą Koraną ir žymiausius arabų klasikus, per kelerius metus išėjo teisės mokslus, taip pat matematiką, astronomiją ir mediciną. Būdamas 16 metų pagarsęjo išgydęs Bucharos valdovą Mansurą II-ąjį, kurio bibliotekoje jis baigė savo mokslinį pasirengimą.

Avicenos veikalai, ypač medicinos srityje tapo viduramžių Europos universitetų vadovėliais.