Aviacinė bomba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
JAV gamybos GBU-31 bomba
JAV Grumman A-6A Intruder šturmo lėktuvas meta Mk 82 (227 kg) bombas Vietnamo kare.

Aviacinė bombasprogmuo, metamas iš orlaivio. Ji sudaryta iš aptakaus korpuso, kuris pripildytas užtaiso (sprogstamųjų, padegamųjų, nuodingųjų ir kt. medžiagų), aerodinaminių plokštumų (stabilizatoriaus, valdomų plokštumų valdomosiose ir koreguojamosiose bombose), balistinio žiedo, sprogdiklio, stabdymo įtaiso (turi tik iš nedidelio aukščio mėtomos aviacinės bombos), valdymo sistemos (valdomosios ir koreguojamosios). Aviacinėse bombose naudojami kontaktiniai, distanciniai ir nekontaktiniai sprogdikliai. Stabdymo įtaisas – parašiutas, raketinis variklis, skėtinis stabilizatorius.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmą kartą aviacinėmis bombomis bombardavo Italijos aviacija 1911 m. per Italijos ir Turkijos karą.

Nepriklausomos Lietuvos (1919-1940) karo aviacija buvo ginkluota skeveldrinėmis bei ardomosiomis bombomis. Pirmą kartą aviacinę bomba panaudota 1919 m. gegužės 28 d. (prieš Daugpilyje ir jo priemiesčio Gryvos fronte įsitvirtinusius bolševikus). Ypač daug aviacinių bombų numesta per I pasaulinį karą, bombarduota per Korėjos, Vietnamo karus, taip pat Afganistane bei Čečėnijoje.

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal paskirtį bombos skirstomos į pagrindines (skirtos taikiniams naikinti – ardomosios, skeveldrinės ardomosios, betonmušės, prieštankinės, šarvamušės, padegamosios, giluminės bombos), ir pagalbines (šviečiamosios, dūminės, signalinės, imitacinės, mokomosios ir kt). Pagal užtaiso pobūdį aviacinės bombos būna sprogstamosios, padegamosios, cheminės (su kovinės nuodingosios medžiagos užtaisu), mišriosios (skeveldrinės cheminės) ir branduolinės (atominės, termobranduolinės bombos). Pagal valdymo bei sklendimo būdą aviacinės bombos būna laisvakritės (nevaldomosios), koreguojamosios (sklendimą valdymo sistema koreguoja aerodinaminiais paviršiais) ir valdomosios (lazerinėmis, televizinėmis ir kt. sistemomis).

Valdomosios aviacinės bombos gali nusklęsti nuo 5 iki 65 kilometrų ir pataikyti į taikinį 3-5 m tikslumu. Pagal masę (kalibrą) aviacinės bombos skirstomos į mažo kalibro, vidutinio kalibro ir didelio kalibro. Bombos gali būti pavienės ir kasetinės. Kasetinė aviacinė bomba – plonasienė kasetė, kurioje yra daug mažakalibrių bei aviacinių minų (skeveldrinių, betonmušių, prieštankinių ir kt.). Jos paskleidžiamos išmetant kasetes iš skrendančio lėktuvo, kartais paskleidžiamos iš lėktuve įtaisytų bombų konteinerių.

Ardomosioms priskiriamos erdvinio sprogimo bombos. Jai sprogstant, disperguojantis užtaisas ore paskleidžia viršuje esantį skystų angliavandenilių užtaisą. Šio užtaiso smulkių lašelių mišinys su oru sudaro sprogų debesį, kurį susprogdina specialus užtaisas.

Skeveldrinės aviacinės bombos skirtos žmonėms, lengvai šarvuotoms transporto priemonėms, artilerijos pabūklams, automobiliams, nutūpusiems orlaiviams pažeisti.
Betonmušės aviacinės bombos skirtos gelžbetoninėms slėptuvėms bei aerodromų kilimo ir tūpimo takams griauti.