Australijos gėlavandenis krokodilas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Crocodylus johnsoni
Australijos gėlavandenis krokodilas (Crocodylus johnsoni)
Australijos gėlavandenis krokodilas (Crocodylus johnsoni)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Klasė: Ropliai
(Wikispecies-logo.svg Reptilia)
Būrys: Krokodilai
(Wikispecies-logo.svg Crocodylia)
Gentis: Crocodylus
(Wikispecies-logo.svg Crocodylus)
Rūšis: Australijos gėlavandenis krokodilas
(Wikispecies-logo.svg Crocodylus johnsoni)
Binomas
Crocodylus johnsoni
Gerard Krefft, 1873
Australijos gėlavandenio krokodilo paplitimas (nuspalvinta juoda spalva)
Australijos gėlavandenio krokodilo paplitimas
(nuspalvinta juoda spalva)

Australijos gėlavandenis krokodilas (sin. gėlavandenis krokodilas, Australijos krokodilas) (lot. Crocodylus johnsoni, sin. Crocodylus johnstoni, sin. Crocodylus johnston) – krokodilų (Crocodylia) būrio gyvūnas. Endeminė roplių rūšis, gyvenanti Australijos šiaurėje.

Išvaizda, gyvenimo būdas[taisyti | redaguoti kodą]

Australijos gėlavandenis krokodilas

Kūnas šviesiai rudos spalvos, išmargintas juodomis dėmėmis. Patinai užauga iki 3m ilgio, patelės iki 2,1 m. Kai kuriose vietose, pavyzdžiui, Argailo ežere užauga ir iki 4 m. Daug mažesnis už briaunagalvį krokodilą (Crocodylus porosus) – kitą Australijoje aptinkamą krokodilų rūšį.

Gyvena įvairiuose gėlo vandens telkiniuose, pelkėse. Minta įvairiais paukščiais, ropliais, varliagyviais, žuvim ir kitais gyvūnais. Su briaunagalviu krokodilu dėl buveinių beveik nekonkuruoja, kadangi briaunagalvis krokodilas labiau mėgsta sūrų vandenį. Tačiau, kai kuriose vietose aptinkamos abi rūšys.

Žmogui beveik nepavojingi, puola labai retai, dažniausiai gindamiesi.


Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "IUCN Red List - Crocodylus johnsoni." IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2012-01-11.

Vikiteka