Austėja
-
Kitos reikšmės – Austėja (reikšmės).
Austėja lietuvių mitologijoje – bičių deivė, šeimos gausintoja, ištekančių ir nėščių moterų globėja.
Turinys |
[taisyti] Šaltiniai
Pirmą kartą Austėją XVI a. paminėjo Jonas Lasickis[1] žemaičių dievų sąraše De diis samagitarum (1580 m.). Jis Austėją vadino bičių deive (apum est dea), kurios šaukdavęsi ypatingai bičių spiečiaus metu.[2]
[taisyti] Vardo etimologija
Austėjos vardas siejasi su žodžiais „austi“, „ausyti“, t. y. greitai skraidyti, šen bei ten bėgioti, audinėti, rinkti medų, austi korius, į kuriuos bitės krauna medų ir augina perus.
Manoma, kad pirminė žodžio „audėja“, „audimas“ reikšmė sietina ne su audeklo audimu, o su bičių korių audimu. Kaip bitės audžia korius, taip vorai – voratinklius. Vienoje mįslėje sakoma: „Sėdi panaitė tamsioj seklyčioj, audžia be staklių ir nyčių“ (bitė korį lipdo).
[taisyti] Vaizdavimas
Manoma, kad iš pradžių Austėja turėjo bitės pavidalą, po to – žmogaus. Bitėms buvo teikiama tokia pat pagarba kaip ir jų deivei Austėjai. Bitės ir medžiai, kuriuose jos gyveno, laikyti šventais.
[taisyti] Reikšmė mitologijoje
Austėja globojo bites, augaliją, žiedus, iš kurių bitės rinko medų ir medžiagą koriams. Kartais gretinama su žemės deive Žemyna – augalijos deive, teikiančia bitėms žiedus. Teigiama, kad jos prisideda prie augimo, dauginimosi. Bitėms spiečiant, žemaičiai prašydavo Austėjos, kad tranų į avilius neleistų, kad daugiau bitelių iš kitur į avilius sueitų.
Austėja - Bubilo žmona. Pagal A. J. Greimą Austėja ir Bubilas yra opozinė pora, kurioje Austėja - kultūrinis aspektas, o Bubilas - griaunantis ir jai trukdantis[1].
[taisyti] Apeigos
Rugpjūčio viduryje, kai subręsdavo pirmasis derlius ir būdavo suneštas medus, buvo švenčiama Bičkopio šventė ir atliekamos padėkos apeigos Austėjai.
[taisyti] Vardas
Austėja (Austė, Austinėja) – moteriškas lietuviškas vardas, kilęs iš aust- (austi, austas) + -ėja (audėja).
Vardadieniai: gegužės 9.
