Aukso Vartų tiltas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Aukso vartų tiltas)
Šis straipsnis apie tiltą. Apie gynybinį bokštą skaitykite čia.
Aukso Vartų tiltas
Vieta Kalifornija, JAV
Ilgis 2737 m
Plotis 27 m
Aukštis 67 m
Pastatytas 1937 m.

Aukso Vartų tiltas – kabamasis tiltas Kalifornijoje Jungtinėse Amerikos Valstijose, nutiestas per Aukso Vartų sąsiaurį. Tiltas jungia San Francisko miestą ir Merino apygardą (angl. Marin County).[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiltą pastatė ir suprojektavo inžinierius Džozefas Bermanas Štrausas. 1872 m. pirmą kartą buvo pasiūlyta mintis pastatyti tiltą per Aukso Vartų sąsiaurį – platų, audringą vandens ruožą. Šis sumanymas 1916 m. dar kartą pagarsintas pradėjus kampaniją laikraštyje San Francisko Call Bulletin. Jis rašė: „Tiltą skersai San Francisko įlanką galima statyti daugelyje vietų, tačiau tik vienoje iš jų – ties Aukso vartais - ši išmonė duos naudos visiems“.

Štrausą sužavėjo iššūkis – reikėjo rasti lėšų ir techninių priemonių, reikalingų pastatyti gigantą – pagal to meto inžinerijos galimybes tai atrodė sunkiai įmanoma. Be to, šis sumanymas buvo labai rizikingas ekonomiškai. Štrauso patirtis ir projektuotojo įgūdžiai leido per porą metų parengti preliminarų planą ir rasti argumentų, įrodančių, jog projektas apsimokės, be to, visa tai padaryti ribotomis lėšomis.

Virš Aukso vartų įlankos dažnai tvyro rūkai

Štrausui buvo pavesta rasti lėšų projektui finansuoti. Jam pavyko įtikinti miesto savivaldybę 1928 m. sudaryti atskirą Aukso vartų tilto ir greitkelio apygardą. Šis administracinis ir teritorinis vienetas suvaidino lemiamą vaidmenį ieškant organizacinės ir finansinės paramos sunkais Amerikos didžiojo nuosmukio metais. 1933 m. sausio 5 d. prasidėjo statybos darbai. 1930-1932 m. išleista obligacijų už 35 milijonus JAV dolerių ir, nors geografinė padėtis buvo labai nepalanki, tiltas, „kurio pastatyti buvo neįmanoma“, baigtas vos per 4 metus. Įveikus esminius interesų skirtumus ir dogmatiškus skeptikų vertinimus, Štrauso svajonių tiltas tapo realybe. Baigus tobulinti pakabinimo schemą, buvo meistriškai pakeistas iš pradžių sumanytas dizainas – visa konstrukcija įgijo elegantišką art deco stiliaus išvaizdą – kokią matoma ir dabar. Tai padarė architektai Irvingas ir Gertrūdė Morisonai.

Techniniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viso tilto ilgis – 2797 m, iš kurių 1280 m tenka pagrindiniam tarpatramiui ir po 343 m – tarpatramiams abiejuose galuose. Smailėjantys ir 227 m virš vandens iškilę bokštai laiko du milžiniškus kabelius, ant kurių pakabinta viršutinė tilto dalis. Viename ir kitame tilto gale šie kabeliai pritvirtinti prie masyvių blokų. Kiekvienas kabelis suvytas iš 92 sruogų, o kiekviena sruoga iš 27572 vielų.

Automobilių eismas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aukso vartų tilto vaizdas į šiaurę

Aukso Vartų tiltas yra vienintelis kelias vedantis iš San Francisko į šiaurę. Tilto važiuojamąją dalį sudaro šešios eismo juostos. Piko valandų metu į vieną pusę nukreipiamos keturios eismo juostos, į kitą – dvi. Per parą vidutiniškai tiltu pervažiuoja apie šimtas tūkstančių automobilių. Judėjimas tiltu į šiaurę yra nemokamas, į pietus vienkartinis mokestis lengvajam automobiliui yra 6 JAV doleriai. Tiltu nemokamai važiuoti gali specialiųjų tarnybų transporto priemonės, eiti pėstieji.

Kiti faktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aukso Vartų tiltas dažnai vaizduojamas kino filmuose, kompiuteriniuose žaidimuose, literatūroje. Tiltas liūdnai pagarsėjęs kaip itin dažnai pasirenkama vieta savižudybėms.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aukso vartai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 221 psl.