Aukcionas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Aukcionas – viešas prekių ar paslaugų pardavimas pasiūliusiajam didžiausią kainą. Pavyzdžiui, vykdant skolos vertybinių popierių (obligacijų) platinimo aukcionus, pasirenkamas aukciono dalyvis, pasiūlęs mažiausias palūkanas, t. y. mažiausią skolos kainą.

Literatūroje nėra vieningos aukciono sąvokos, tačiau išnagrinėję aukcioną istorine prasme, bei apžvelgę įvairias aukcionų rūšis galime daryti išvadą, kad prekės kainos kėlimas nėra savaiminis aukciono tikslas. Aukciono esmė yra efektyviai panaudoti turimus resursus, kad jie sukurtų pačią didžiausią naudą (vertę), o tai gali būti pasiekta ne būtinai keliant kainą, bet ir ją leidžiant, rengiant pakartotiną aukcioną ir pan. Tai priklauso nuo to, kas yra potencialūs prekės pirkėjai ar pardavėjai, kokia prekė ar paslauga bus parduodama ar perkama.

Šiandien aukcionuose dažniausiai dalyvauja valstybės institucijos ir įmonės, kurios parduoda ir perka teises į įvairių gamtos turtų gavybą, privatizuoja kitas įmones ir t. t. Aukcionai populiarūs ir tarp įmonių, kai siekiama įsigyti prekes ar paslaugas iš mažiausią kainą pasiūliusio pardavėjo. Namai, naudoti automobiliai, žemės ūkio produkcija, meno ir antikvariniai dirbiniai taip pat labai dažnai parduodami šiuo būdu.

Šiuo metu didžiausi pasaulyje aukcionų namai yra įsikūre Londone. Tai „Christie's“ ir „Sotheby's“ aukcionų rūmai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Nors internetiniai aukcionai atsirado ir išpopuliarėjo vos daugiau nei prieš dešimtį metų, tradiciniai aukcionai buvo rengiami dar prieš Kristų. Senovės graikų raštuose minima, kad pirmieji aukcionai buvo rengiami Babilone 500 metų prieš mūsų erą. Šie aukcionai buvo kasmetiniai renginiai, o juose varžomasi dėl moterų siekiant jas įsigyti kaip žmonas.

Aukcionai, kurių objektas buvo daiktai, atsirado Romos Imperijoje ir labai paplito. Romėnai naudojo aukcionus, kaip vieną iš patogiausių būdų parduoti turtą. Aukcionuose buvo pardavinėjamas ir karo grobis. Ko gero žinomiausias aukcionas buvo surengtas 193 m. pr. m. e., kai imperatoriaus Pertinakso asmens sargybinis jį nužudė, o didžiausią kainą aukcione pasiūliusiam Julianui Didžiajam perdavė valdyti visą Romos imperiją.

Aukcionai vėl išpopuliarėjo XVII a. po Prancūzijos revoliucijos. Smuklėse ir kavinėse kasdien buvo pardavinėjami meno dirbiniai.

Milžinišką įtaką aukcionų progresui ir vystymuisi padarė William Vickrey darbai (1961 – 1962 m), 1996 m. padėję jam gauti Nobelio premiją. Didelę reikšmę turėjo ir Shubik (1967 m.), Wilson (1969 m.), Ortega Reichert (1968 m.) darbai, kurie smarkiai įtakojo ne tik aukcionų, bet ir visą ekonomikos teoriją, bei lėmė didelį šios pardavimo rūšies populiarumą.

Tipai[taisyti | redaguoti kodą]

Galima išskirti daugybę aukcionų tipų. Keletą pagrindinių yra:

  • Angliškasis (didėjančios kainos) aukcionas

Aukcionas pradedamas nustačius pradinę prekės kainą. Dalyviai siūlo aukštesnę kainą, o sandoris sudaromas su didžiausią pinigų sumą pasiūliusiu dalyviu. Šiandien tai labiausiai žinomas ir dažniausiai taikomas tokio pobūdžio aukcionas, šį tipą naudoja ir garsūs Sotheby's, Christie's ar Phillips aukcionai. Dažniausiai juose parduodami vienetiniai objektai. Parduodant keletą objektų, procesas trunka tol, kol pasiekiama kaina, kuriai esant paklausa susilygina su pasiūla.

Angliški aukcionai gali būti dviejų rūšių:

  1. Nustatytos mažiausios kainos (angl. auction with rezerve) – šis būdas naudojamas apsaugoti pardavėją. Be pradinės kainos čia nustatoma ir mažiausia kaina už kurią pardavėjas įsipareigoja parduoti prekę. Jei aukciono dalyviai nepasiūlo didesnės nei nustatytoji mažiausia kaina, pardavėjas neįsipareigoja parduoti prekės.
  2. Be mažiausios kainos nustatymo – pardavėjas įsipareigoja parduoti prekę didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui.
  • Olandiškas (mažėjančios kainos) aukcionas

Tai aukcionas, kuriame nustatyta pradinė kaina yra nepagrįstai didelė, kad kuris nors dalyvis ją sutiktų kelti dar aukščiau. Todėl ši kaina ne didinama, bet palaipsniui mažinama tol, kol kuris nors iš dalyvių sutinka įsigyti prekę. Parduodant keletą daiktų, dosniausias dalyvis pasako kokį kiekį už nurodytą kainą perka. Likusi pasiūla toliau parduodama palaipsniui mažinant kainą arba vėl pradedant nuo pradinės kainos. Šis tipas dažniausiai naudojamas Olandijoje parduodant gėles. Kaip kainų mažinimo indikatorius čia naudojamas specialus laikrodis.

  • Pirmos kainos ir antros kainos aukcionai

Pirmos kainos (angl. first-price) aukcione laimėjęs dalyvis moka didžiausią pasiūlytą kainą. Antros kainos (angl. second-price) aukcione laimėjęs dalyvis moka antrą didžiausią pasiūlytą kainą. Gali iškilti klausimas: kam pardavėjui rengti antros kainos aukcioną? Tam kad priverstų aukciono dalyvius aukščiau kelti kainą. Tai psichologinis aspektas, dalyvis pirmos kainos aukcione nenori aukštai kelti kainos žinodamas, kad laimėjus teks pačiam ją sumokėti. Tuo tarpu antros kainos aukcione dalyvio neįpareigoja jo paties nustatyta kaina, todėl jis siūlo žymiai aukštesnę kainą.

Pasaulyje populiariausi pirmos kainos tradiciniai aukcionai, tačiau elektroniniuose aukcionuose dažnai rengiami antros kainos aukcionai. Antros kainos aukcionas dar dažnai vadinamas Vickrey aukcionu.

  • Uždaras ir atviras aukcionai

Uždarame (angl. sealed bid) aukcione dalyviai nežino kas yra kiti dalyviai ir kiek jų yra. Kaip minėta, pardavėjo tikslas aukcione – už prekę gauti kuo didesnę naudą, t. y. pinigų sumą. Nors pardavėjas ir privalo suteikti visą informaciją apie prekę, kartais jis ir pats nenumano jos tikrosios vertės. Tokiais atvejais tikrąją vertę gali žinoti tik labai gerai apie tai informuoti specialistai. Kiti dalyviai žinodami, jog aukcione dalyvauja gerai apie prekę išmanantys asmenys, greičiausiai seks jų pavyzdžiu ir prekės nepervertins. Dėl šios priežasties pardavėjas suinteresuotas rengti uždarą aukcioną.

Atvirame (angl. open bid) aukcione visi dalyviai matomi ir žinomi. Nors dažnai pasitaiko, kad tokiuose kaip Sothebys‘s ir Chistie‘s aukcionuose tikrieji dalyviai išlieka nežinomi, kai jų vietoje dalyvauja kiti asmenys. Siekdami išvengti netikrumo, aukcionai specialiai samdo specialistus galinčius suteikti visą reikiamą informaciją apie prekę aukciono dalyviams.

  • Vieno rato ir daugelio ratų aukcionai

Dažniausiai rengiami vieno rato (angl. single round) aukcionai. Didžiausią kainą pasiūlęs dalyvis įsigyja prekę. Tačiau kartais naudinga rengti dviejų (angl. two-rounds) ar dar daugiau ratų (angl. multiple rounds) aukcionus. Tokiuose aukcionuose pirmajame rate dalyviai dažniausiai nerodo didelės iniciatyvos dalyvaudami, jis skiriamas padėties ištyrimui (išsiaiškinti kiek dalyvių dalyvauja, kokios jų siūlomos pinigų sumos ir pan.). O antrajame ar tolimesniuose ratuose vyksta tikrasis kainų siūlymas. Daugelio ratų aukcionai beveik visada yra uždari.

  • Didžiausios ir žemiausios kainos aukcionai

Dar kartais randamas aukcionų skirstymas į didžiausios kainos ir mažiausios kainos. Aukcionas didžiausios kainos siūlymui vykdomas tuomet, kai pardavėjas siekia parduoti savo prekę ir už ją siūloma didžiausia kaina. Aukcionas žemiausios kainos (angl. procurement auction) pasiūlymui yra vykdomas tarp įmonių, tarpusavyje konkuruojančių, kuri pasiūlys žemesnę kainą už prekę ar paslaugą. Šis modelis dažniausiai naudojamas pramonėje, kuri siūlo individualizuotus, perdirbtus, riboto galiojimo produktus, seniau pagamintus ir pan., kuriuos būtų sunku užsisakyti katalogu.

  • Kitų tipų aukcionai

Literatūroje dar randami amerikietiško, kiniško, japoniško, unikalios kainos, atvirkštiniai ir kitų tipų aukcionai, tačiau tai praktikoje gana retai naudojami aukcionų tipai arba jau esamų tipų įvairios variacijos.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka