Aukštutinės Burgundijos karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Aukštutinės Burgundijos karalystė
Frankų imperijos sub-karalystė

888 m. – 933
Location of
Location of
Aukštutinės Burgundijos karalystė (violetinė) 888 m.
Sostinė Nenurodyta
Kalbos Frankų kalba
Valdymo forma monarchija
Era Viduramžiai
 - Karolio Storojo mirtis 888 m. m.
 - Susijungimas su Žemutine Burgundija 933 m.

Aukštutinės Burgundijos karalystė − istorinė karalystė, viena iš Karolingų Frankų imperijos dalių, egzistavusi iki 933 m. Jos teritorijos užėmė dab. vakarų Šveicariją, Prancūzijos Franš-Kontės regioną bei gretimas sritis Prancūzijoje ir Italijoje. Kitaip dar vadinama Transžuranine Burgundija ar tiesiog Transžuranija, dėl to, kad buvo į šiaurę nuo Žuros kalnų.

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trys Burgundijos. Aukštutinė Burgundija pažymėta žalsvai.

Prielaidos karalystės atsiradimui susiklostė, kuomet 855 m. Lotaras padalino Vidurio Frankų karalystę į tris dalis, atiduodamas jas savo trims sūnums. Šiauriausią jos dalį, į šiaurę nuo Alpių gavo sūnus Lotaras II (taip suformuota Lotaringijos karalystė), o vidurinę − Karlas Provansietis. Po pastarojo mirties 863 m. Lotaras gavo šiaurines brolio teritorijas, kurios ir tapo būsimosios Aukštutinės Burgundijos pagrindu − čia įkurta Transžuranijos markgrafystė.

869 m. mirus pačiam Lotarui, jo karalystė laikinai buvo panaikinta ir padalinta 870 m., ir pietinėje jos dalyje įsitvirtino rytų frankų Karolis Storasis (valdęs ir Švabiją). Šiam atkūrus Frankų imperijos politinę vienybę ir mirus 888 m., vietos didikai išrinko Tranžuranijos markgrafą RudolfąVelfų giminės. Jis siekė atkurti visos Lotaro II Lotaringijos vienybę, tačiau nepavyko. Vietoj to jis užmezgė gerus santykius su kitomis Burgundijomis − piečiau buvusia Žemutine Burgundija ir vakariau buvusia Burgundijos kunigaikštystė (kuri sudarė dalį Vakarų Frankų karalystės). Po jo mirties 912 m. jo našlė ištekėjo už Žemutinės Burgundijos karaliaus Hugo Arliečio.

Sosto paveldėtojas Rudolfas II 922 m. tapo taip pat ir Italijos karaliumi, bet čia jo interesai susikirto su patėviu Hugu Arliečiu, kuris 926 m. atėmė iš Rudolfo Italijos karūną. 933 m. Rudolfas atsisakė pretenzijų į Italijos sostą, tačiau už tai iš patėvio gavo Žemutinę Burgundiją. Tokiu būdu dvi karalystės buvo suvienytos į Burgundijos karalystę.

Karaliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]