Augustas Korkas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Augustas Korkas 1914 m.

Augustas Korkas (rus. Корк Август Иванович, est. August Kork 1887 m. rugpjūčio 2 d. – 1937 m. birželio 11 d.) – estas, TSRS karinis veikėjas, antro rango komandarmas (1935 m.). Carinėje Rusijoje buvo štabo karininkas papulkininkis.

Biografija

Gimė 1887 m. liepos 22 d. (rugpjūčio 3 d.) Lifliandijos gubernijos Jurjevo apskrities Ardla kaime, esto valstiečio šeimoje. Jurjeve mokėsi keturklasėje mokykloje.

Karinį išsilavinimą gavo Čiugujevo pėstininkų mokykloje (1908 m. gavo podporučiko laipsnį), o 1914 m. baigė Rusijos Imperatoriškąją karo akademiją. Mokėsi lakūnų – stebėtojų karo mokykloje.

1917 m. paskirtas į Vakarų fronto veikiančios armijos štabą. 1918 m. vasarį armijos štabą išformavo, Korkas demobilizuotas su papulkininkio laipsniu.

Rusijos pilietinis karas

• 1917 m. rugpjūtis – 1918 m. vasaris – buvo išrinktasis Vakarų fronto kareivių komiteto pirmininkas
• 1918 m. liepos mėn. – įstojo į Raudonają armiją, tarnavo Visos Rusijos Vyriausiame štabo (Всероглавштаб) operatyviniame skyriuje.
• nuo 1918 m. spalio – Vakarų fronto štabo skyriaus viršininkas, kartu 9-osios armijos operatyvinio – žvalgybos skyriaus viršininkas
• 1919 m. vasaris – 1919 m. gegužė – Estliandijos armijos štabo viršininkas
• 1919 m. birželis – 7-osios armijos vado pavaduotojas. Vadovavo Petrogrado gynybai nuo generolo N. Judeničiaus kariuomenės.
• 1919 m. rugpjūtis – 1920 m. spalis – 15-osios armijos vadas. Dalyvavo kare su Lenkija.
• 1920 m. spalis – 1921 m. gegužė – 6-armijos vadas. Veikė prieš generolo Piotro Vrangelio kariuomenę, vadovavo Perekopo šturmui ir pozicijų prie Ušunio kaimo piečiau Perekopo užėmimą.
• nuo 1921 m. – Charkovo karinės apygardos vadas, Ukrainos ir Krymo ginkluotųjų pajėgų vado padėjėjas.
• 1922-1923 m. – Turkestano fronto vadas. Vadovavo kovai su basmačiais Vidurinėje Azijoje.

Po pilietinio karo

• 1924–1925 m. Vakarų karinės apygardos vado padėjėjas, vėliau – apygardos vadas.
• nuo 1925 m. vasario vadovavo Kaukazo Raudonosios Vėliavos armijai.
• nuo 1925 m. lapkričio – Baltarusijos ir Leningrado karinių apygardų kariuomenių vadas.
• 1927 m. įstojo į VKP(b).
• Karinis atašė Vokietijoje
• Raudonosios Armijos Tiekimo valdybos viršininkas.
• 1929–1935 m. – Maskvos karinės apygardos vadas.
• nuo 1935 m. iki suėmimo – Frunzės Karo akademijos viršininkas.

Areštas ir mirties bausmė

• 1937 m. gegužės 14 d. buvo suimtas Maskvoje.
• Buvo tardomas Tuchačevskio byloje, apkaltintas priesaikos pažeidimu, Tėvynės išdavyste ir TSRS tautų ir Raudonosios Armijos išdavyste. Kankinamas tardymo metu prisipažino dalyvavęs „kariniame - fašistiniame sąmoksle“.

1937 m. birželio 11 d. TSRS Aukščiausiojo teismo specialiosios sudėties buvo nuteistas mirti ir naktį į birželio 12 d. buvo sušaudytas. Kremuotas, palaidotas Maskvoje.

Reabilituotas 1957 m. sausio 31 d., nes „nebuvo nusikaltimo sudėties“.

Apdovanojimai

• Raudonosios Vėliavos ordinas – 1919 m. ir 1920 m. už sumanų vadovavimą kare su Lenkija.
• Garbės revoliucinis ginklas su pritvirtintu Raudonosios Vėliavos ordinu – „už energingą ir sumanų vadovavimą armijai, ko dėka buvo sutriuškinta ir sunaikinta Vrangelio armija“ (1920 m.).