Augalinis pienas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ryžių pienas
Kokosų pienas

Augalinis pienas – grupė į pieną panašių gėrimų, daromų iš augalų sėklų. Jis gaminamas dėl skonio ar maistinių savybių, taip pat ir siekiant pakeisti karvių ar kitų gyvūnų pieną tarp jam alergiškų arba veganišką mitybą pasirinkusių žmonių. Augalinis pienas naudojamas kaip atskiras gėrimas, valgių sudėtinė dalis, iš jo gaminama augalinė varškė, sūris, jogurtas, grietinė, ledai ir kiti produktai.

Paprastai augalinis pienas daromas sėklas išbrinkinus, jas smulkiai sumalus su vandeniu ir iš gauto skysčio nukošus tirščius. Siekiant pagerinti skonį, papildomai dedama cukraus, druskos, kitokių priedų.

Augalinio pieno gamyba turi ilgą istoriją. Pavyzdžiui, sojų pienas minimas I a. kinų raštuose,[1] migdolų pienas – viduramžių Europos receptų knygose.[2] Vienu iš Lietuvos tradicinių valgių laikomas aguonų pienas.

Daugelyje šalių pastebimas augalinio pieno populiarėjimas. 2011 m. duomenimis, JAV šių gėrimų rinka siekė 1,3 mlrd. dolerių,[3] jos plėtra užfiksuojama ir Europoje.[4] Pačios populiariausios augalinio pieno rūšys yra gaminamos iš sojų, ryžių, migdolų, avižų.

Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gamintojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. History of Soymilk and Dairy-like Soymilk Products, SoyInfo Center
  2. Oxford Symposium on Food & Cookery, 1986: The Cooking Medium. Oxford Symposium, 1987, p. 70
  3. Plant-based Milk Market Grows as Dairy Consumption Drops in the U.S., One Green Planet, 2012-01-20
  4. Retailers Increase Shelf-Space to Meet Growing Demand for Non-Dairy Drinks, Organic Monitor, 2005