Atsinaujinančių išteklių energetikos teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Atsinaujinančių išteklių energetikos teisė - energetikos teisės pošakis; visuma teisės normų, nustatančių tarptautinio bei nacionalinio, regioninio ar savivaldos lygmens atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reglamentavimo, priežiūros ir kontrolės bei veiklos atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje organizavimo pagrindus, taip pat energetikos tinklų operatorių, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojų veiklos valstybinį reguliavimą, priežiūrą ir jų santykius su kontrolę vykdančiomis institucijomis.

Lietuva[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis teisės šaltinis - Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas.

Pagrindinis šio įstatymo uždavinys – užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2020 metais sudarytų ne mažiau kaip 23 % ir ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą.

Vokietija[taisyti | redaguoti kodą]