Atiu

Koordinatės: 19°59′ p. pl. 158°07′ v. ilg. / 19.983°š. pl. 158.117°r. ilg. / 19.983; 158.117
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

19°59′ p. pl. 158°07′ v. ilg. / 19.983°š. pl. 158.117°r. ilg. / 19.983; 158.117

Atiu sala iš paukščio skrydžio

Atiu arba Enuamanu (reiškia paukščių šalį) – Kuko saloms priklausanti sala, esanti salyno pietuose, 187 km nuo Rarotongos salos.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vulkaninės kilmės Atiu salą supa iš koralinių rifų iškilusių 6 m aukščio uolų žiedas. Koralinis rifas suformavęs 71-82 m aukščio plynaukštę. Vidinėje žiedo pusėje pasireiškianti erozija suformavusi radialinius slėnius su stačiais šlaitais. Salos plotis – 7,2 km, pakrantės ilgis – 20,12 km. Pietvakarinėje dalyje yra gėlavandenis Tiroto ežeras. Sala turtinga unikalia gamta, čia gyvena endemininių rūšių fauna.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europiečiai Atiu atrado 1777 m. 1888 m. sala tapo Britanijos imperijos protektoratu, 1901 m. perduota valdyti Naujajai Zelandijai Kuko Salų sudėtyje.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Saloje ant centrinės kalvos išsidėstę 5 čiabuvių kaimai: Teenui, Mapumai, Ngatiarua, Areora, Tengatangi. Pagal 2006 m. duomenis čia gyveno 572 žmogus. Gyventojų mažėja – 1960 m. saloje gyveno 1404 žmonės. Vartojama kalba – iš polineziečių kalbų grupės, dalis gyventojų moka anglų kalbą. Pagrindinis užsiėmimas – kavos auginimas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]