Asperno-Eslingo mūšis
| Asperno-Eslingo mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
|||||||
|
|||||||
Asperno-Eslingo mūšis – susirėmimas tarp Prancūzijos imperijos kariuomenės vadovaujamos Napoleono ir Austrijos imperijos kariuomenės vadovaujamos erchercogo Karlo. 1809 m. gegužės 21 – 22 d., karo su Penktąja koalicija metu.
Padėtis prieš mūšį [taisyti]
1809 m. Austrija ir Jungtinė Karalystė sudarė Penktąją antiprancūziškąją koaliciją. 1809 m. balandį Austrija nutraukė taikos sutartį su Prancūzija. Balandžio 9 d. Austrijos kariuomenė įsiveržė į Prancūzijos sąjungininkės Bavarijos teritoriją. Napoleonas subūrė 170 tūkst. kareivių. Balandžio 21 – 23 d. vykusiuose mūšiuose trečdalis austrų junginių buvo sumušti. Balandžio 27 d. Bavarija buvo išvaduota. Gegužės 11 d. Napoleonas persekiodamas Austrijos armiją užėmė Vieną. Austrų kariuomenė atsitraukė į kairyjį Dunojaus krantą ir sugriovė visus tiltus per jį.
Mūšio eiga [taisyti]
Prancūzų inžinieriai naktį iš gegužės 20 į 21 d. nutiesė tiltą ir nedidelė prancūzų kariuomenės dalis persikėlė per upę. Tačiau paaiškėjo, kad austrų daliniai yra prie pat upės, o ryte prancūzų avangardas buvo netikėtai užpultas. Kiekybiškai du kartus pranašesni austrai puldinėjo visą dieną, tačiau naktį papildę savo pajėgas prancūzai išlaikė pozicijas ir pralaužė austrų armijos centrą. Visgi pasiuntę į mūšį rezervus austrai kontratakavo ir privertė prancūzus trauktis atgal į kitą Dunojaus krantą.
Rezultatas [taisyti]
Austrai nebuvo įveikti, o prancūzai patyrė didelių nuostolių. Abi pusės grįžo į prieš mūšį buvusią padėtį. Mūšis tapo pirmąja didele Napoleono nesėkme, nes jo metu žuvo nemažai Napoleono karvedžių, tarp jų ir Prancūzijos maršalas Žanas Lanas. Napoleonas pradėjo kurti naują Dunojaus forsavimo planą.
