Aspergerio sindromas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Aspergerio sindromas – autistinis vystymosi sutrikimas, kuriam nebūdingas kalbinis ar kognityvinis atsilikimas, tačiau pasireiškia sunkumai bendravime. Aspergerio sindromą turintis asmuo gali pasirodyti keistas, nepritampa prie kitų žmonių, turi bendravimo, tarpusavio supratimo, emocinio kontakto problemų. Nors šis sutrikimas neišgydomas, tačiau turintis sindromą asmuo gali sėkmingai integruotis į visuomenę.

Nors kol kas nerastas joks konkretus genas, kuris lemtų šią ligą, esama nemažai įrodymų, kad ši liga yra genetiškai paveldima, pvz., šeimoje esama narių, kurie turi kažką panašaus į AS, bet siauresniu, ne tokiu pastebimu pavidalu (šiokie tokie sunkumai su skaitymu, kalba, integravimusi į visuomenę).

Aspergerio sindromą turintys asmenys paprastai yra vidutinio ar aukštesnio intelekto. Nuo mažens domisi bedraamžiams neįprastais dalykais (tvarkaraščiais, įvairiais numeriais, sąrašais, statistika), pasižymi erudicija, rimtumu.

Simptomai[taisyti | redaguoti kodą]

Kai kurie simptomai, būdingi (nebūtinai visi) sindromą turintiems asmenims:

  • gali būti jautrūs prisilietimui, triukšmui;
  • nerangūs eidami, sportuodami ar kitaip būdami fiziškai aktyvūs;
  • gali sunkiai suprasti kitų žmonių emocijas;
  • gali sunkiai suprasti kūno kalbą;
  • gali turėti problemų suprantant humorą, kalbėjimą perkeltine prasme;
  • balsas gali būti itin garsus arba itin tylus, monotoniškas, nesklandus;
  • paprastai nemėgsta pokyčių namų, mokyklos, darbo rutinoje;
  • išmoksta kalbėti labai anksti arba pavėluotai;
  • išmoksta skaityti anksti arba pavėluotai;
  • turi problemų susirandant draugų;
  • ankstyvesniame amžiuje gali atrodyti jaunesnis ir žemesnis negu bendraamžiai;
  • turi gerą atmintį;
  • paprastai labai įsigilinęs į savo hobius.

Bendravimo problematika[taisyti | redaguoti kodą]

Žmonės komunikuodami naudoja tiek moduliuotą verbalinę kalbą, tiek kūno kalbą. Tuo tarpu Aspergerio sindromą turintiems asmenims sudėtinga suprasti netiesioginį bendravimą, neaiškiai išreikštas emocijas:

  • gali turėti problemų suprantant balso intonaciją;
  • susipainioja, jei žmogaus kūno kalba ir verbalinė kalba skiriasi;
  • sakinius gali suprasti pažodžiui, pvz., sindromą turintis žmogus, išgirdęs „čiupk porą kitam šokiui“, iš tiesų gali čiupti žmogų nesuprasdamas, kad tuo norėta pasakyti, kad jis mandagiai kažkieno paprašytų pašokti;
  • nesupranta, kuomet kitas žmogus piktas ar irzlus, kol šis to aiškiai neparodo;
  • iš mimikos ar kūno kalbos nesupranta, kad elgiasi netinkamai ir liaunasi tik gavęs konkretų nurodymą;
  • sunkiai supranta juokus, ironiją, sarkazmą, slengą;
  • nesupranta kitų žmonių poreikių ir jų poelgių priežasčių;
  • dažnai kartoja tas pačias mintis ar veiksmus;
  • jaučiasi vieniši ir nemėgstami.

Aspergerio sindromą turintys asmenys dažnai jaučiasi lyg patekę į svetimą pasaulį, gyvenantys tarp jiems nesuprantamų žmonių.

Talentai[taisyti | redaguoti kodą]

Aspergerio sindromą turintys žmonės neretai pasižymi išskirtiniais talentais:

  • gali būti itin pastabūs detalėms, smulkmenoms, į kurias dauguma neatkreipia dėmesio;
  • gali puikiai įsiminti taisykles, įstatymus, sistemas ir jomis vadovautis;
  • gali būti itin atidūs savo rašymui ir kalbai, išreikšdami būtent tai, ką norėjo;
  • gali būti itin gabūs matematikai ir kompiuterijai;
  • gali turėti specifinius hobius, kuriuose tampa geri specialistai;
  • mėgsta daug kartų atlikti tą pačią veiklą, kuri kitiems gali pasirodyti nuobodi.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]