Aspergerio sindromas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Aspergerio sindromas – autizmo spektro smegenų vystymosi pakitimas, pasireiškiantis emocinio ryšio deficitu bei sunkumais bendraujant su žmonėmis. Asmuo su Aspergerio sindromu gali pasirodyti keistas, turintis bendravimo, tarpusavio supratimo, emocinio kontakto problemų. Gydymo būdų nėra, tačiau turintis sindromą asmuo visgi gali sėkmingai integruotis į visuomenę.

Asmenys su Aspergerio sindromu yra bent vidutinio, dažnai aukštesnio intelekto. Ankstyvame amžiuje domisi bedraamžiams neįprastais ar keistais dalykais, abstrakčiomis sąvokomis: įvairiais skaičiavimais, matavimais, sąrašais, statistika, procesais, ekonomika, politika. Pasižymi erudicija, santūrumu, gilesnėmis įžvalgomis, kritiškumu ir pragmatiškumu.

Konkretus genas lemiantis sindromą nėra žinomas, tačiau esama įrodymų, kad jis yra genetiškai paveldimas. Pvz., jei šeimoje esama narių, kurie turi kažką panašaus į Aspergerio sindromą, bet mažiau pastebimu pavidalu (šiokie tokie sunkumai su skaitymu, kalba, socializacija).

Simptomai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Simptomai, būdingi sindromą turintiems asmenims:

  • išskirtinai jautrūs, pastabūs ir išrankūs maisto kvapui, skoniui, išvaizdai, konsistencijai. Gali būti linkę maitintis panašiu maistu;[1]
  • sprendimus priima lėtai, pastebimai daug svarsto, vertina, skaičiuoja ar planuoja, tačiau vykdo efektyviai ir kokybiškai;[2]
  • gali turėti gyvenamojo laikotarpio kontekste nebūdingų ar išsišokančių idėjų, įžvalgų, siekių, kurie dažnai atmetami ar išjuokiami;
  • daugybė menkai besiskiriančių pasirinkimo variantų sukelia susierzinimą ar pasimetimą;[3]
  • esant susidomėjimui klausimai ir komentarai dažnai labai tiesūs ir konkretūs, kurie aplinkinius gali gluminti ar trikdyti.[4]

Talentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aspergerio sindromą turintys žmonės paprastai pasižymi išskirtiniais talentais:

  • gali būti itin pastabūs detalėms, smulkmenoms, į kurias dauguma neatkreipia dėmesio;
  • gali puikiai įsiminti ir perprasti taisykles, įstatymus, procesus, sistemas, pastebėti ir sumaniai patobulinti ar išnaudoti jų spragas;
  • gali būti itin atidūs savo rašymui ir kalbai, išreikšdami tiksliai tai, ką norėjo;
  • gali būti itin gabūs matematikai, kompiuterijai, procesams, struktūroms imliuose užsiėmimuose, protiniuose žaidimuose;
  • gali turėti specifinius hobius, kuriuose tampa geri specialistai;
  • mėgsta daug kartų atlikti ir tobulinti tą pačią veiklą, kuri kitiems gali pasirodyti nuobodi.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]