Asegajus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kareivis su asegajumi saugo mokomuosius lėktuvus Pretorijoje (Pietų Afrikos Respublika), 1943 m.

Asegajus (angl. assegai ar assagai) – lengva svaidoma medinė ietis su geležiniu antgaliu.

Žodis asegajus atėjo per sen. pranc. azagaie bei sen. isp. azagaya, per arab. az - zaġāyah iš berberų zaġāya 'ietis'.

Europoje naudoti Pirėnų pusiasalyje, spėjama, dėl berberų iš Šiaurės Afrikos įtakos. Tarp krikščionių asegajai paplito rekonkistos metu ir buvo naudojami iki vėlyvųjų viduramžių. XIV a. asegajai buvo populiarus ir efektyvus katalonų samdinių, vadintų almogaverais, veikusių pietų Europoje ir Levante, ginklas.

Asegajai plačiai naudoti ir visoje Afrikoje, buvo vienas paprasčiausių ir populiariausių ginklų. Puikiu asegajų valdymu garsėjo zulai (zulusai) ir Nguni gentis Pietų Afrikoje. Zulusai modifikavo asegajų ir sukūrė iklvą – sutrumpintą masyvų asegajų, naudotą panašiai kaip romėnų gladijus.