Asegajus
Asegajus (angl. assegai ar assagai) – lengva svaidoma medinė ietis su geležiniu antgaliu.
Žodis asegajus atėjo per sen. pranc. azagaie bei sen.isp. azagaya, per arab. az - zaġāyah iš berberų zaġāya 'ietis'.
Europoje naudoti Pirėnų pusiasalyje, spėjama, kaip berberų iš Šiaurės Afrikos įtaka. Krikščionių tarpe asegajai buvo paplito rekonkistos metu ir buvo naudoti iki vėlyvųjų viduramžių. XIV a. asegajai buvo buvo populiarus ir efektyvus katalonų samdinių, vadintų almogaverais, veikusių pietų Europoje ir Levante, ginklas.
Asegajai plačiai naudoti ir visoje Afrikoje, buvo vienas paprasčiausių ir populiariausių ginklų. Puikiu asegajų valdymu garsėjo zulai (zulusai) ir Nguni gentis Pietų Afrikoje. Zulusai modifikavo asegajų ir sukūrė iklvą – sutrumpintą masyvų asegajų, naudotą panašiai kaip romėnų gladijus.
