Sviedinys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Artilerijos sviedinys)
Pirmojo pasaulinio karo sviediniai. Iš kairės: 90 mm skeveldrinis sviedinys, 120 mm 77/14 modelio padegamasis sviedinys, 75 mm fugasinis sviedinys, 75 mm skeveldrinis sviedinys

Sviedinys – pagrindinė artilerijos šaudmens dalis objektams naikinti ar kitiems uždaviniams (dūmų uždangai sudaryti, apšviesti ir kt.) atlikti.[1]

Sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuolaikinis kūginis sviedinys susideda iš korpuso, užtaiso ir sprogdiklio. Sviedinio korpuse ppr. skiriamos šios dalys:

  • priešakinė – galvutė, pagaminta išvien su korpusu arba prisukama
  • kūginė (skliautinė)
  • cilindrinė
  • požiedinė
  • dugninė – dugnas pagamintas išvien su korpusu arba įsukamas

Sukamojo sviedinio korpusas paprastai turi centruojamąsias juosteles ir kreipiamuosius žiedelius. Galvutėje arba dugne yra sprogdiklio lizdas.

Šiuolaikinių sviedinių klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal kalibrus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sviediniai pagal kalibrą būna:

  • mažo kalibro (20–75 mm)
  • vidutinio kalibro (76–155 mm)
  • didelio kalibro(daugiau kaip 155 mm).

Sviediniai pagal sviedinio ir pabūklo kalibrų santykį būna:

  • kalibriniai – sviedinio kalibras atitinka vamzdžio kalibrą
  • superkalibriniai (rus. надкалиберный) – sviedinio kalibras didesnis negu vamzdžio kalibras, todėl užtaisius ginklą sviedinys būna vamzdžio išorėje
  • subkalibriniai (rus. подкалиберный) – sviedinio kalibras mažesnis už vamzdžio kalibrą. Sviedinys būna apgobtas papildomu elementu (gaubtu), kuris padeda sviedinį iššauti (užtikrina obtiuraciją), o paskui nuo sviedinio atsiskiria.

Pagal šovimo ir lėkimo pobūdį[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • aktyvieji sviediniai (rus. активный снаряд) – tai pats paprasčiausias artilerijos sviedinys, kuriam pradinį greitį suteikia pabūklo vamzdyje degančio šaunamojo užtaiso išskiriamos dujos. Išlėkęs iš vamzdžio toliau jis lekia iš inercijos, balistine trajektorija. Tinkamesnis šių sviedinių pavadinimas – balistiniai sviediniai (angl. ballistic shell; rus. баллистический снаряд), kadangi jie skrieja vien tik balistine trajektorija.
  • aktyvieji reaktyviniai sviediniai (angl. additional propulsion projectile; semi-self propelled projectile; trajectory booster projectile; rus. aктивно-реактивный снаряд) – užsidegus šaunamajam artilerijos šovinio (šaudmens) užtaisui parako dujų varomas sviedinys įgyja pradinį greitį – jis iššaunamas ir išlekia iš pabūklo vamzdžio. Po to, kai sviedinys palieka vamzdį, įsijungia sviedinio reaktyvinis variklis, kuris suteikia papildomą greitį. Reaktyvinis variklis padidina lėkimo nuotolį 20-60 %, bet taiklumas sumažėja dėl padidėjusios sklaidos (jei sviedinys nevaldomas).
  • reaktyviniai sviediniai (angl. rocket projectile; rocket shell; rus. реактивный снаряд) – startuoja įsijungus reaktyviniam varikliui. Tokie sviediniai naudojami antžeminėse, aviacinėse ir jūrinėse reaktyvinėse salvinėse sistemose. Stabilizuojami abiem būdais – sukamuoju ir/arba stabilizatoriniu.

Pagal stabilizavimo būdą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • sukamieji sviediniai (angl. spinning projectile; rus. вращательный снаряд) – lekiančius stabilizuoja giroskopinis efektas dėl sukimosi apie savo ašį. Sukimasis sukeliama dviem būdais:
    • sviedinį įsuka vamzdyje esančios graižtvos
    • reaktyvinį sukamąjį sviedinį (angl. spinning rocket projectile; rus. вращающийся реактивный снаряд) įsuka iš reaktyvinio variklio pro nuožulniai (15–20° kampu) pasuktas tūtas besiveržiančios dujos. Sukamieji reaktyviniai sviediniai būna trumpesni (5–7 sviedinio kalibrų) už nesukamuosius reaktyvinius sviedinius. Jų sklaida mažesnė už tokio pat kalibro nesukamųjų sviedinių, tačiau jie ir ne tokia toliašaudžiai.
  • stabilizatoriniai sviediniai (angl. finned projectile, fin-stabilized shell; rus. оперенный снаряд) – juos stabilizuoja sviedinio užpakalinėje dalyje esantys sparneliai (stabilizatorius). Jais šaudoma tiek iš lygiavamzdžių, tiek iš graižtvinių pabūklų. Stabilizatorius būna kalibrinis (su nejudamai pritvirtintais sparneliais) arba superkalibrinis (su sparneliais, kurie išsiskleidžia sviediniui išlėkus iš vamzdžio).

Pagal paskirtį[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • naikinamieji
    • šarvamušis
    • betonmušis
    • ardomasis (fugasinis)
    • skeveldrinis
    • skeveldrinis ardomasis (skeveldrinis fugasinis)
    • kumuliacinis
    • padegamasis
    • cheminis
    • biologinis
  • specialieji
  • pagalbiniai
    • mokomasis
    • praktinis
    • bandomasis

Pagal valdomumą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • nevaldomieji sviediniai
  • valdomieji sviediniai

Pagal susprogdinimo būdą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Nuotoliniai
    • pagal skrydžio trukmę – susprogdinami praėjus nuo iššovimo numatytam laiko tarpui
    • pagal komandą – pvz., priartėjus prie taikinio tam tikru nuotoliu
  • Barometriniai – susprogdinami tam tikrame aukštyje
  • Smūginiai
    • smūginiai akimirkiniai – susprogdinami atsitrenkimo metu
    • smūginiai delsieji – susprogdinami praėjus tam tikram laikui nuo atsitrenkimo, kai sviedinys kažkiek sulenda į taikinį

Senoviniai sviediniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • rutulinis sviedinys – senovinių patrankų naudotas rutulio formos pilnaviduris sviedinys
  • karkasas – rutuliškas ar panašios formos padegamojo sviedinio tipas
  • grandininis sviedinys – sviedinys iš dviejų grandine sujungtų pusrutulių, skirtas burinių laivų takelažui ardyti

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Sviedinys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 787-788 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]