Artemijus Arcichovskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Artemijus Arcichovskis
rus. Артемий Владимирович Арциховский
Gimė: 1902 m. gruodžio 26 d.
Sankt Peterburgas
Mirė: 1978 m. vasario 6 d. (75 metai)
Maskva
Tėvai: Vladimiras Arcichovskis
Veikla: Rusijos archeologas
Organizacijos: Maskvos universitetas
Pareigos: profesorius
Alma mater: Maskvos universitetas

Artemijus Arcichovskis (rus. Артемий Владимирович Арциховский, 1902 m. gruodžio 26 d. Sankt Peterburgas1978 m. vasario 17 d. Maskva) – Rusijos archeologas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Tėvas botanikas Vladimiras Arcichovskis. 1925 baigė Maskvos universitetą; V. Gorodcovo mokinys. Nuo 1927 m. Maskvos universiteto dėstytojas, 1939-1978 m. – Archeologijos katedros vedėjas; nuo 1937 m. profesorius. 1960 m. TSRS mokslų akademijos narys korespondentas. Žurnalo „Sovetskaja archeologija“ įkūrėjas ir 1957-1978 m. vyr. redaktorius.

Mokslinė veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Tyrinėjimų pagrindinė kryptis – senovės Rusios archeologija ir kultūros istorija. Nuo 1932 m. su pertraukomis vadovavo Naugardo archeologiniams tyrimams. Antrojo pasaulinio karo sugriautame mieste išplėtus tyrimus 1951 m. liepos 26 d. buvo rasti pirmieji „Laiškai beržo tošyje“.

Suformulavo senamiesčių kultūros sluoksnių tyrimų pagrindinius principus, kėlė daiktinių šaltinių prioritetą. Parašė archeologijos vadovėlių (1947, 1954 m.) [1]

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Курганы вятичей, М., 1930;
  • Древнерусские миниатюры как исторический источник, М., 1944
  • Введение в археологию, 3 изд., М., 1947
  • Основы археологии, 2 изд., М., 1955
  • Новые открытия в Новгороде, М., 1955
  • Новгородские грамоты на бересте, т. 1—6, М., 1953—63.
  • Naugardo archeologiniai tyrimai

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Aleksiejus Luchtanas. Artemijus Arcichovskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 737 psl.