Armoniškės

Koordinatės: 54°08′00″ š. pl. 25°22′00″ r. ilg. / 54.13333°š. pl. 25.36667°r. ilg. / 54.13333; 25.36667 (Armoniškės)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie Kauno miesto teritoriją žr. Armaniškiai.
Armoniškės
Германішкі
Šv. Trejybės bažnyčia
Armoniškės
Armoniškės
54°08′00″ š. pl. 25°22′00″ r. ilg. / 54.13333°š. pl. 25.36667°r. ilg. / 54.13333; 25.36667 (Armoniškės)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas Varanavo rajonas
Kaimiškoji apylinkė Pereigonių kaimiškoji apylinkė
Gyventojų (2019) 247
Pašto kodas 231386 / +375 1594
Vikiteka Armoniškės

Armõniškės[1] (blrs. Германішкі, rus. Германишки) – kaimas Baltarusijoje, Gardino srityje, Žižmos kairiajame krante, 4 km į rytus nuo Varanavo.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios vaizdas XX a. pr.

1452 m. pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia ir įsteigta parapija. XVII a. – XIX a. veikė parapinė mokykla. 18861909 m. pastatyta dabartinė mūrinė Švč. Trejybės bažnyčia. XIX a. kaimas priklausė Ašmenos apskričiai. XIX a. buvo miestelis, seniūnijos centras Sedliškės valsčiuje.[2]

Pagal 1920 m. Lietuvos ir Rusijos taikos sutartį Armoniškės turėjo priklausyti Lietuvai, bet 19201939 m. jas valdė Lenkija. 1939 m. priskirtos Baltarusijos TSR.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Armoniškių apylinkėse nuo seno gyventa lietuvių. XIX a. viduryje Armoniškių parapija buvo grynai lietuviška, o amžiaus pabaigoje jos pietinė ir rytinė dalys ėmė slavėti. Armoniškių apylinkės įėjo į vadinamąją Benekainių-Armoniškių lietuvių salą, kurią sudarė didesnė Armoniškių, Varanavo ir Benekainių parapijų dalys. A. Pliaterio duomenimis, 1890 m. Sedliškės valsčiuje, kuriam priklausė ir Armoniškės, lietuviškai kalbėjo 55 proc. gyventojų, Armoniškių seniūnijoje – beveik visi.[3]

XX a. apylinkės slavėjo; lietuvių kalba išliko kaimuose abipus Žižmos upės aukštupio. Sumažėjusi lietuvių sala vadinama Varanavo-Armoniškių vardu, o šnekamojoje kalboje – Ramaškonių sala. Lenkijos valdymo metais daugiau kaip pusė gyventojų namuose kalbėjo lietuviškai. Armoniškių bažnyčioje pamokslai sakyti ir lietuvių kalba, veikė lietuvių organizacijos, Ramaškonyse ir Tumasonyse – Ryto draugijos lietuvių mokyklos. XX a. pab. lietuviškai kalbėjo tik vyresnioji karta.[4]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1790 m. ir 2019 m.
1790 m.sur. 1866 m. 1882 m. 1905 m.[5] 1921 m.[6] 1999 m. 2009 m.[7] 2019 m.
94 182 155 271 240 371 342 274


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  2. Hermaniszki (3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 61 psl. (lenk.)
  3. Armoniškės. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 90
  4. Armoniškės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 34 psl.
  5. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  6. Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
  7. Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласцьpop-stat.mashke.org.