Armėnų mitologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Armėnų mitologija – senovės armėnų tikėjimai ir kultai, besiremiantys protoindoeuropietiškąja pasaulėžiūra, egzistavę iki krikščionybės tapimo valstybine religija 301 m., valdant Trdatui III.

Armėnų mitologiją stipriai paveikė zoroastrizmas (dievybių Aramazdos, Miros arba Anahitės kultai) bei asirų tradicijos (Barsamino kultas). Tačiau išliko savitų tradicijų pėdsakai (Haiko, Vahagno Astchikos kultai).

Istoriniai šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Apie armėnų mitologiją labai mažai žinoma. Seniausias žinomas armėnų mitologijos šaltinis – „Ksorenatsio istorija“ .

Panteonas[taisyti | redaguoti kodą]

  • Aramazdas – visų dievų ir deivių tėvas, sukūręs dangų ir žemę. Kartais garbintas kaip Saulės dievas. Tapatinamas su graikų Dzeusu.
  • Anahitė – vaisingumo ir gimimo deivė, tapatinta su graikų Artemide ir Afrodite. Ankstyvaisiais laikais karo deivė, taip pat žinoma kaip Mėnulio deivė.
  • Arai – mažai žinomas karo dievas.
  • Ara gražusis – pavasario, augmenijos, žemdirbystės dievas. Tapatinamas su Višnumi, Dionisu – naujos gyvybės simbolis.
  • Astchika – meilės, grožio ir vandens deivė, kuri dar pagerbiama Vartavaro šventėje.
  • Barsaminas – dangaus ir oro dievas, greičiausiai kilęs iš semitinio dievo Baalo Šamino.
  • Haikas – legendinis šaulys, armėnų protėvis, nugalėjęs babilonietišką titaną Belą.
  • Nuneh – išminties, bendruomenės, motinystės ir namų globėja. Tapatinama su graikų Atėne.
  • Tiras – literatūros, mokslo, meno, sapnų aiškinimo dievas. Tapatinamas su graikų Apolonu.
  • Torkas Angegas – jėgos, drąsos, karo ir karybos dievas. Tapatinamas su graikų Arėju.
  • Tsovinr (Nar) – lietaus, jūros ir vandens deivė, sukeldavusi lietų.
  • Vahagnas – herkulietiškas didvyris, nukovęs daugybę drakonų, taip pat garbintas kaip Saulės ir drąsos dievas. Dalis jo vardo reiškia ugnį. Tapatinamas su graikų Hefaistu.
  • Vanatursas – svetingumo ir vaišingo priėmimo dievas.

Dvasios[taisyti | redaguoti kodą]

Armėnų mitologijoje minimos dvasios: devai, drakonai ir kitos dvasios. Dvasios gyvena įvairiose gamtos vietose, vandenyje, kalnuose, griuvėsiuose. Jos turi įvairias formas, vienos panašios į gyvates, kitos – į angelus ar monstrus.