Arklių veislės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Arklys ir mažylis ponis – pagrindinių arklių veislių tipų atstovai.

Arklių veislės – per kelis tūkstantmečius žmogaus išvestos veislės iš domestikuoto tarpano rūšies (Equus caballus). Yra išskiriami du pagrindiniai arklių veislių tipai – tradiciniai arkliai ir poniai, kurių ūgis ne didesnis kaip 147 cm.

Grupavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Įvairias arklių veisles augintojai dažnai skirsto į tris grupes. Pirmieji yra „karštakraujai“, arba, „pilnakraujai“, – arabai ir grynakraujai arkliai. Šie arkliai turi tokią pat kraujo temperatūrą, kaip ir kitos veislės, taigi jie iš tikrųjų nėra „karšto kraujo“, bet taip vadinami, nes yra kilę iš arabų ir barbų veislių, iš karštų Šiaurės Afrikos ir Arabijos kraštų. pvz poniai

Antrieji yra „šaltakraujai“, kurie irgi nėra šalto kraujo, bet jie yra dideli, sunkieji darbiniai arkliai iš šalto šiaurinio klimato. Tretieji yra „šiltakraujai“, arba „maišyti“, kurie išvesti iš karštakraujų ir šaltakraujų. Iš šios grupės yra daugiausia dabartinių sportinių arklių, išskyrus lenktyninius arklius, kurie beveik visada yra grynakraujai. Visų grynakraujų kilmę galima atsekti iš trijų garsiųjų eržilų – turkų Barelio (apie 1689 m.), arabų Darlio (apie 1702 m.) ir arabų Godolfino (apie 1731 m.).

Kiekviena šalis turi savo arklių veisles – pradedant Indijos polo poniu ir baigiant Pietų Afrikos Basutų poniu bei Didžiosios Britanijos šairu. Kiekviena veislė prisitaikiusi gyventi savo gimtosiose vietose ir kiekviena yra savaip naudojama. Veislės apibūdinamos pagal jų konstituciją arba dydį ir kūno formą, taip pat pagal spalvą ir bet kokias baltas žymes, kurias jie gali turėti ant galvų ir kojų.

Arklių veislių dydžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Arkliai būna labai įvairių dydžių – nuo mažiausio pasaulio arklio Falabela, kurio aukštis ties gogu tesiekia 76 cm, iki didžiausio iš visų veislių šairo. Šairo eržilas turi būti 168 cm ar aukštesnis ir turi sverti apie vieną toną. Šairai paprastai būna rudi arba bėri su baltomis kaktomis. Jų „plunksnuotos“ kojos yra su puskojinėmis arba kojinėmis. Yra labai daug posakių, siejančių arklių elgseną su kailio spalva. Arabai sako, kad visi arkliai, išskyrus bėrus, neneša sėkmės, nebent jie su baltomis žymėmis, arba kad baltas arklys yra puošniausias, bet jis kenčia nuo karščio. Plačiai paplitęs įsitikinimas, kad kaštono spalvos arkliai yra greiti, bet karšto temperamento.

Žemaitukai – žinomiausia Lietuvos arklių veislė.

Arklio ūgis matuojamas plaštakomis. Viena plaštaka, atitinkanti suaugusio žmogaus plaštakos plotį, yra lygi 10,16 cm. Jeigu arklio ūgis 15,2 plaštakos, tai jis yra 157 cm aukščio. Matuojant imamas atstumas nuo žemės iki arklio pečių viršaus, vadinamo gogu.

Arklių veislės Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje išvesta ir šiuo metu puoselėjama keletas arklių veislių. Labiausiai paplitusios darbinių arklių veislės, kurios sudaro apie 90 proc. visų arklių, auginamų šalies veislynuose.

Žinomiausia lietuviška arklių veislė – žemaitukai, kurie taip pat yra viena iš seniausių arklių veislių Europoje, žinoma jau nuo VI-VII amžiaus. Žemaitukai sudaro Lietuvos arklių genetinį aukso fondą.

Lietuvoje puoselėjamos arklių veislės:

  • Darbiniai arkliai:
  • Jojamieji arkliai:
  • Poniai:

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka