Argumentas iš kiekio

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Argumentas iš skaičių)
Saulėgrąžos žiedai su saule aiškiai už jų. Daugelis žmonių tiki, kad saulėgrąžos žiedai visą dieną seka saulę.

Argumentas iš kiekio (lot. argumentum ad numerum) – loginė argumentacijos klaida. Ji daroma remiantis prielaida, kad kuo daugiau žmonių tiki kažkokia idėja, tuo daugiau šansų tai idėjai būti teisingai.[1]

Paplitusių, bet klaidingų įsitikimų yra labai daug. Argumentum ad numerum jie tampa, jei naudojami diskusijoje remiantis vien tuo, jog visi taip mano.

Tai yra klaida, nes teiginio teisingumas ar klaidingumas niekaip nepriklauso nuo to, kiek žmonių juo tiki. Ši klaida daroma su atvirkščia prielaida – kuo teiginys teisingesnis, tuo daugiau žmonių turėtų juo tikėti. Vadinasi, jei kažkuriuo teiginiu tiki labai daug žmonių, greičiausiai jis teisingas. Tačiau jokio loginio ryšio tarp teiginio teisingumo ir tikinčiųjų juo skaičiaus nėra, o iš praktikos žinoma, kad visiškai neteisingomis idėjomis tikėdavo daugybė žmonių. Todėl šis argumentas yra klaida tiek formaliosios logikos, tiek kasdienio gyvenimo ar mokslo požiūriu.

Nuo apeliavimo į mases argumento argumentas iš kiekio skiriasi tuo, kad nėra skirtas paveikti emocijas, sutelkti minią kokiam nors tikslui, iškilti klausytojų akyse ar panašiai. Šiuo argumentu tiesiog teigiama, kad kuo daugiau žmonių kokia nors idėja tiki, tuo ta idėja teisingesnė.

Paplitusių klaidingų įsitikinimų pavyzdžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Daugelis tiki, jog saulėgrąžos žiedai visą dieną seka saulę (ir vardas taip duotas). Tai nėra tiesa, žiedai visąlaik būna atsisukę daugmaž į saulėtekio pusę.[2]
  • Dar 2003 metais laikraščiai visam pasauliui paskelbė, jog žmogaus genomo seka nustatyta. Tačiau yra daug sunkiai sekvenuojamų vietų ir 2017 metais apie 8% sekos vis dar buvo nežinoma.[3]


Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Walton, Douglas N. (1999). Appeal to Popular Opinion. The Pennsylvania State University Press. pp. 61–62. ISBN 0-271-01818-6. LCCN 98031384.
  2. Polikarpov, G.G. (1978). „Sunflower's blooming floscule is a compass“. Nature. 272 (5649): 122. Bibcode:1978Natur.272..122P. doi:10.1038/272122c0. pdf
  3. „Psst, the human genome was never completely sequenced“. STAT (amerikiečių anglų). 2017 m. birželio 20 d. Nuoroda tikrinta 2021 m. sausio 9 d.