Argumentas iš nežinojimo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Nežinojimo argumentas (argumentum ad ignorantiam), dar žinomas kaip argumentas dėl vaizduotės trūkumo, apeliavimas į nežinojimąargumentacijos klaida. Ji daroma, kai teigiama, kad kažkas yra teisinga, jei neįrodyta priešingai. Arba, kad kažkoks paaiškinimas yra teisingas, jei alternatyvus paaiškinimas yra nepilnas (nesigilinant į tai, kad ginamasis paaiškinimas galbūt visai neatitinka faktų). Taip pat nežinojimo argumentu laikytini tokie teiginiai, kaip „aš to nemačiau, todėl tai neteisybė“, „aš negaliu įsivaizduoti, kad tai galėtų būti tiesa“ ir panašiai.

Nežinojimo argumento tam tikra rūšis yra asmeninės nekompetencijos argumentas, kurio esmė yra „aš to nesuprantu, vadinasi, tai netiesa“.

Pavyzdžiai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Neįsivaizduoju, kaip tūkstantį tonų sveriantis metalo gabalas galėtų skristi oru. Taigi, lėktuvai negali skraidyti.
  • Dievas yra, nes mokslas negali iki galo paaiškinti, kaip atsirado visata.
  • Evoliucijos teorija klaidinga, nes dar niekas nematė, kaip iš katės pasidaro šuo. (Čia kartu panaudota ir šiaudinė baidyklė, o pati mintis, kad evoliucijos dar niekas nestebėjo, klaidinga: naujų rūšių atsiradimas yra stebėtas ne vieną kartą).

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]