Arakaniečiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Arakaniečiai
Rakhine drummers at Thingyan, New York City.jpg
Gyventojų skaičius 2 744 000
Populiacija šalyse Mianmaras, Bangladešas
Kalba (-os) mjanmų
Religijos budizmas (Theravados)
Giminingos etninės grupės bamarai, tibetiečiai, kajinai ir pan.

Arakaniečiai arba rakhaingai (dar rakhainai, rachinai ir pan.) (mjan. ရခိုင်လူမျို  = ra khuing lu myui) – etninė grupė, gyvenanti Mianmare ir Bangladeše. Jie koncentruojasi istoriniame Arakano regione, kuris apima Mianmaro Rachinų valstiją ir Bangladešo Čitagongo sritį. Mianmare sudaro apie 4 % šalies gyventojų. Bangladeše arakaniečiai dar vadinami mogh, magh ir marma.

Arakaniečiai kalba mjanmų kalbos dialektu, tačiau dėl skirtingos nei mjanmai tapatybės ir istorijos laikomi atskira etnine grupe. Svarbiausias jų dialekto požymis – išlaikytas garsas /r/, kuris standartinėje mjanmų kalboje tariamas kaip /j/.

Kilmė ir istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Arakano karalystė.

Pagal liaudies tradiciją ir tam tikrus nacionalistų teiginius, arakaniečiai laikomi seniausiais krašto gyventojais, jau IV tūkst. pr. m. e. sukūrusiais Arakano karalystę. Tačiau lingvistiniai ir istoriniai tyrimai parodo, jog kaip etninė grupė arakaniečiai formavosi tik nuo X a. Tuomet dabartinių mjanmų protėviai užkariavo Iravadžio slėnį, perėjo Arakano kalnagūbrį ir apgyvendino Arakano krantą. Iki tol čia gyveno nežinomos kilmės induizuota tauta, kuri susimaišė su naujaisiais ateiviais, perėmė jų kalbą.

Nuo to laiko arakaniečiai vystėsi izoliuotai nuo mjanmų ir perėmė valdymą Arakano karalystėje: čia egzistavo Lemro ir Mrauku laikotarpiai, sietini su vienu didžiausių Arakano suklestėjimų. Tuo metu arakaniečiai garsėjo kaip piratai, siaubę Bengalijos įlankos pakrantes, o jų sausumos armijos buvo nužygiavę iki Dakos. Nuo XVII a. vidurio šiaurinė arakaniečių teritorijų dalis atiteko Bengalijai, ir istorinis kultūrinis regionas buvo padalintas į dvi dalis – šiaurinę ir pietinę. Nuo tada jos vystėsi atskirai.

Arakaniečiai Bangladešo žemėlapyje

Bengalijoje prasidėjo jų nutautinimo procesas ir greitas musulmonų bengalų apgyvendinimas, kuris tęsiasi iki šiol. Čia arakaniečiai yra vadinami magh, marma.

Pietiniai arakaniečiai nepriklausomybę išlaikė iki 1784 m., kai mjanmų Konbaungų dinastijos armija užpuolė Arakano sostinę Mrauku. Invazija nulėmė pietinės istorinio Arakano dalies prijungimą prie Mianamaro. Tuo metu iš šalies buvo išvežta daugybė meno kūrinių, sugriauta architektūros paminklų, išžudyta vietos gyventojų, didelė dalis jų paversti vergais ir išvežti į Iravadžio slėnį. Arakaniečiams pradėjus partizaninį pasipriešinimo judėjimą, jis sukėlė įtampą tarp Britų Indijos ir tuometinio Mianmaro. 1826 m. įvykus Pirmajam anglų-Mianmaro karui, arakaniečių teritorijos atiteko Britų Indijai. Po Birmos nepriklausomybės paskelbimo 1948 m. Arakanas tapo Mianmaro dalimi. Arakaniečių separatizmas vis dar egzistuoja, ir 1974 m. buvo pasiektas Rachinų valstijos sukūrimas.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Dauguma arakaniečių yra budistai, išpažįstantys Theravados atšaką. Tuo, ir savo kalba, jie skiriasi nuo Arakano musulmonų rohingja.

Subgrupės Mianmare[taisyti | redaguoti kodą]

Oficialiai Mianmaro vyriausybė arakaniečius pripažįsta kaip vieną iš aštuonių „nacionalinių etninių rasių“, ir ją oficialiai sudaro 7 subgrupės (etninės grupės):

  • Tikrieji rakhaingai
  • Kameinai (kamein)
  • Keu (kew)
  • Mji (myi)
  • Daingnetai (daingnet)
  • Maramagji (maramagyi)
  • Mro