Aptarimas:Norvegų kalba

na kiek žinau tai norvegai turi dvi oficialias rašytines kalbas bormal ir nynorsk ir jos visai nesivadina tarmėmis. be oficialiu rašytiniu kalbū yra dar dvi neoficialios. o kas dėl tarmių - tai Norvegijoje kiekvienam mieste kalba šiek tiek kitaip :)--qwarc 18:54, 13 Lapkričio 2005 (EET)

Taip, dėl bokmalo ir nynorsko - tai nėra tarmės, o greičiau dvi norvegų rašto hmz... ortografijos, paremtos skirtingomis tarmėmis... Na, bandant pritempti - beveik kaip ir atskiros kalbos... Šiaip, gana unikalus dalykas, kažkaip hipertrofuotai demonstruojantis šiuolaikinių nacijų susidarymą XIX a. Europoje: bokmalas kilo iš rašytinės danų kalbos, naudotos valstybinėse Oslo įstaigose, tuo tarpu nynorskas buvo suformuotas truputį dirbtinai, kaip kalba, turinti sukurti pagrindą norvegų tautai, iš tipiškiausių ir kartu skirtingiausių nuo danų kalbos kaimo tarmių, panašiai, kaip literatūrinė lietuvių kalba buvo suformuota, remiantis šnekta, paplitusia apie Marijampolę. Nepaisant to, nei bokmalas, nei nynorskas nėra pilnai atskiros kalbos ar net tarmės - tai gal daugiau dvi ortografijos, pan., kaip lietuvių naudota lenkiško tipo XIX a. rašyba, ir ta naujesnė, mūsų naudojama dabar. --Tractor 20:24, 13 Lapkričio 2005 (EET)

Nežianu ar kas ginčysis, kad tiek bokmal, tiek nynorsk gali būti vadinamos norvegų kalbomis? Jei taip, tai jų įvardinimas kaip tarmių ar kalbos variantų mano galva nėra esminis, tiesiog man pasirodė, kad vietoj "kalbos variantas" įprasta rašyti "tarmė". Vienintelis man žinomas panašus atvejis yra graikų kalba, kuri turi du variantus - archaizuotą ir iki XX a. vidurio vienintelį oficialų variantą ir šnekamąją graikų kalbą, kuri dabar tapo oficialia. SKirtumas tas, kad archaizuota graikų kalbos forma kalbėjo labai nedaug graikų, tuo tarpu Norvegijoj bokmal'u kalba didžioji dauguma gyventojų, nors tai labiau "kanceliarinė" kalba.Dirgela 20:40, 13 Lapkričio 2005 (EET)

Ne kalba bokmalu, o rašo. Jauti skirtumą? :-) 80-90 procentų rašo bokmalu, nors netoli pusės kalba kažkuo panašesniu į nynorską. Šiaip, žodis tarmė tiktų tuo atveju, jei kalbėtume apie šnekamąją kalbą, o jei skirtumas būtų tik rašyboje, tai būtų ortografija. Bet norvegų atveju specifinė ortografija susideda su specifine tarme ir gaunasi daugiau nei tarmė ar ortografija, bet mažiau, nei kalba. Kaip tą daiktą pavadinti, nežinau. Dažniausiai (tradiciškai) toks dalykas vadinamas kalba (plg. bažnytinė slavų kalba), nors nesu tikras, kad norvegų atveju tai būtų labai tikslu. :-) --Tractor 20:50, 13 Lapkričio 2005 (EET)

Tiek kalba bokmalu, tiek rašo. O jei bokmalas, kai juo kalbama, įtakojamas gimtojo kaimo tarmės, tai nematau čia nieko unikalaus.Dirgela 21:03, 13 Lapkričio 2005 (EET)

Bokmalu _rašo_. Pati žodžio "bokmal" etimologija - "knygų kalba". Kilęs jis iš kanceliarinės danų kalbos, naudotos Norvegijoje - riksmalo, kuris jau buvo ta pati daniška (o dar anksčiau - švediška) rašyba, pritaikyta vietinei kalbai. Kaip kontrastas, nynorskas buvo sukurtas apibendrinant vakarų norvegų tarmes, laikomas senesnėmis, ir sukuriant joms tinkamą rašybą (hognorską). Taigi, pasakymas "kalba bokmalu" nekorektiškas - tą pačią tarmę naudojantys žmonės tą patį (vienodai tariamą) tekstą gali užrašyti ir bokmalu, ir nynorsku, nors tarties skirtumai dažnai yra: dalis bokmalo naudotojų kalba rytų norvegų tarmėmis, dalis - vakarų norvegų, tuo tarpu nynorsko naudotojai dažniausiai kalba vakarų norvegų tarmėm. --Tractor 21:44, 13 Lapkričio 2005 (EET)