Aptarimas:Litas

Page contents not supported in other languages.
Straipsnio aptarimas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Banknotų atvaizdus galima naudoti:

- fotografijose, piešiniuose, paveiksluose ir kitokiuose atvaizdavimuose, kurių pagrindinis akcentas nėra patys banknotai; - vienpusėse kopijose, kurių dydis yra ne mažiau kaip 125 proc. arba ne daugiau kaip 75 proc. atitinkamo tikro banknoto ilgio ir pločio; - dvipusėse kopijose, kurių dydis yra ne mažiau kaip 200 proc. arba ne daugiau kaip 50 proc. atitinkamo tikro banknoto ilgio ir pločio. Monetų atvaizdus galima naudoti:

- fotografijose, piešiniuose, paveiksluose ir kitokiuose atvaizdavimuose plokščių atvaizdų forma ant popieriaus, audinio ar kitokios medžiagos, išskyrus metalą. Lietuvos banko leidimo reikia:

- esant bet kokiam kitokiam atvaizdavimui, nepaminėtam aukščiau. (kilus klausimams galima kreiptis į Lietuvos banko Kasos departamento Pinigų ekspertizės skyriaus viršininką Algimantą Sodeiką, tel. (8 ~ 5) 268 09 13, el.p. asodeika@lb.lt).


Speju, kad atvaizdais svetaineje gulama "po straipsniu" ? Ar visgi galima?

Kestas

Monetų kalimas Lietuvoje[redaguoti vikitekstą]

Pasak kalykla.lt/1918 monetos Lietuvoje jau buvo kalamos 1925 m?--SubRE (aptarimas) 09:04, 9 birželio 2016 (EEST)[atsakyti]

Albeit, Pinigų muziejus teigia, kad 1936 m. ir teigia, kad kalykla tais metais tik įsteigta - matyt tai tikslesnė informacija.--SubRE (aptarimas) 09:13, 9 birželio 2016 (EEST)[atsakyti]

Neaiškus sakinys tekste[redaguoti vikitekstą]

Pirmoji 3 mln. vnt. siunta laivu iš Londono per Klaipėdą į Kauną buvo atgabenta 1925 m. vasario 2 d. pasirodė apyvartoje pakeisdamos to paties nominalo popierinius pinigus.[0 1]

  1. „Lietuvos banko istorijos žiupsnelis“. voruta.lt. 2012-12-11. Suarchyvuotas originalas 2016-03-06. Nuoroda tikrinta 2016-06-05.

Kaip turėtų skambėti šis sakinys? Taip pat viena neesminė detalė: šaltinyje nepaminėta, kad siunta buvo atgabenta laivu. Nebent tokią informaciją pateikia kiti šaltiniai.-- šis nepasirašytas komentaras buvo paliktas naudotojo Durininkas (aptarimasindėlis)

„, o 1925“? Akcentas fakto buvo į kada ir kaip pradėjo cirkuliuoti monetos. Jei reikia fakto apie gabenimą į Klaipėdą, apie tai užsiminta E.Remeso straipsnyje 54 psl. Formis (aptarimas) 00:34, 12 birželio 2016 (EEST)[atsakyti]

Tuomet patikslinsiu situaciją: duota ištrauka iš Vikipedijos straipsnio yra vienas sakinys. Sakinyje yra vienas veiksnys siunta ir du tariniai: buvo atgabenta ir pasirodė. Bet kuriame sakinyje du tariniai, jei nėra samplaikos, privalo būti atskirti jungtuku arba kableliu (arba kt. skyrybos ženklais). Nei to, nei to ištrauktame sakinyje nėra (taip pat yra ir skaičiaus nedarna: siunta – vns., o pakeisdamos – dgs.), todėl jis yra netaisyklingas ir būtinai keistinas, tačiau dėl neaiškumo to padaryti negalėjau ir paklausiau (tik, pripažįstu, netinkamai), kurie žodžiai turėtų būti priskirti vienam ar kitam tariniui.

Šaltinis su gabenimu laivu buvo paprašytas todėl, kad buvo didelė tikimybė, kad tame šaltinyje bus nurodyta išsiuntimo/atgabenimo data ir būtent tai išspręstų buvusį neaiškumą sakinyje: ar atgabenta vasario 2 d., ar pasirodė apyvartoje vasario 2 d., ar viskas vieną dieną. Kai šaltinį nurodėte, suradau, kad siunta iš Londono į Klaipėdą išsiųsta 1925 m. sausio 21 d. Todėl dabar, atsižvelgdamas į nurodytus akcentus, galiu pasiūlyti taisymą:

Pirmoji 3 mln. vnt. siunta laivu iš Londono į Klaipėdą buvo išsiųsta 1925 m. sausio 21 d., o monetos apyvartoje pasirodė tų pačių metų vasario 2 d., pakeisdamos to paties nominalo popierinius pinigus.<ref>...</ref>

Beje, E. Remeco straipsnio 55 psl. viršuje nurodoma, kad nukaldinta iš pradžių ne 3 mln. 250 tūkst. monetų, o 3 mln. 205 tūkst. --Durininkas (aptarimas) 19:32, 12 birželio 2016 (EEST)[atsakyti]

Įmonių pavadinimai[redaguoti vikitekstą]

Kadangi vienas argumentų dėl straipsnio netikimo vertingiems, buvo tas nd įmonių skiltyje, tai surašiau įmones. Nelabai matau, kad tai ne visos įmonės, nes žemiau aiškiai jos surašytos prie kiekvieno nominalo ir suabejočiau, kad tą patį nominalą spausdino kelios įmonės vienu metu - paprastai pinigų spausdinimo sutartys yra išskirtinės ir dėl kokybės. O ar buvo 1, 2, 5 litų banknotų nominalai? Na, buvo. Gal yra klausimas, kad to paties šablono neišeina pritaikyti dviejų laikotarpių valiutai? Ką gi, tai šablono trūkumas. Siūlyčiau Istorijos skyrelį skirti į dvi dalis: tarpukarrio ir atkurtos Lietuvos ir naudoti po atitinkamą šabloną kiekviename.--SubRE (aptarimas) 21:00, 12 birželio 2016 (EEST)[atsakyti]

Kur Kauno Spindulio, Londono „Johnson Matthey Co“ kalyklos? Kur A. Hasės įmonė? Ir tai dar būtu ne viskas, nes nepavyko rasti patikimų šaltinių kas gi galutinai vėliau visus likusius tarpukario banknotus spausdino. Manau visų minėjimas griozdiškas ir net anekdotiškas problemos sprendimo būdas. Kas dėl atskirų šablonų, pasižiūrėjus į anglišką vikipediją, niekas taip nežaidžia. Lentelėje duomenys būna iš pačių naujausių laikų. Tiesa analogiško savos spaustuvės neturėjimas nėra itin dažnas variantas. Formis (aptarimas) 22:25, 12 birželio 2016 (EEST)[atsakyti]
Na, jei toji aplinkybė, kad ten nesurašytos spaustuvės, nekliūva straipsnį paskelbti vertingu, tai aš nieko prieš, kad tos spaustuvės būtų ištrintos, jei jums tai atrodo geriau, nes balsavimo aptarime ši aplinkybė ir užkliuvo. O šiaip didelio prieštaravimo tame nematau: šablonas skirtas litui 1993-2014 m. laikotarpyje, tai jame reikalo įrašyti tarpukario litų spaustuves kaip ir nėra.--SubRE (aptarimas) 00:43, 13 birželio 2016 (EEST)[atsakyti]
Tiesiog atkreipiu faktą jog iš tarpukario įtraukėte Birmingemo monetų kalykla (JK). Jei ji yra, kodėl kitų turėtu nebūti, ypač tarpukario litus spausdinusios Londono įmonės? Formis (aptarimas) 16:56, 13 birželio 2016 (EEST)[atsakyti]

Tarpukario monetos[redaguoti vikitekstą]

Skyrelyje teigiama, kad sukurti auksinei monetai buvo skirta 500 000 litų, tačiau šaltinyje, kuriuo remiamasi, teigiama, kad šie pinigai buvo tiesiogiai skirti J. Zikarui. Kažkaip nesiriša logika: už visas monetas J. Zikaras gavo 31 000 Lt užmokesčio, o už šią jam skirta 500 000 Lt? Tikriausiai reikėtų šį faktą patikrinti, nes "šaltinis" - interviu su UAB vadybininke, nelabai atrodo patikimu.--SubRE (aptarimas) 21:09, 12 birželio 2016 (EEST)[atsakyti]

Faktas yra, neradus kitų tą paneigiančių šaltinių, jo kvestionuoti negalima, 15min.lt kitiems faktas naudojame ir laikome patikimu informacijos šaltiniu. Gali būti žurnalisto arba jos klaida, tačiau manau būtent dėl to reikia jo nenuslėpti, o palikti. Gal būt toks fakto skelbimas padės jį patikrinti kitiems vikipedijos skaitytojams. Suma sutinku, gana įspūdinga, bet tai gali būti ir blogas išsireiškimas, nes visos monetos kūrimas yra brangus malonumas. Ankstesni Zikario honorarai buvo už gerokai „silpnesnius“ savo svarba darbus. Formis (aptarimas) 22:25, 12 birželio 2016 (EEST)[atsakyti]
Faktas šiuo atveju tėra tik toks, kad taip pakalbėjo UAB „Monetų namai“ atstovė Eva Galiauskiene.--SubRE (aptarimas) 00:58, 13 birželio 2016 (EEST)[atsakyti]
Kas iš vis yra faktas? 15min portalo negalime vadinti nepatikimu šaltiniu, žurnalisto kaip propagandisto negalime įvardyti, faktą pasakiusioji tikrai dirba srityje, kur gali prieiti prie tokio fakto, taigi vien savo nuojauta jį nuneigti irgi negalima... kad ir koks kontraversiškas jis yra. Formis (aptarimas) 16:56, 13 birželio 2016 (EEST)[atsakyti]
15min tik tiek patikimas, kiek percituoja patikimais laikomus šaltinius arba cituoja pirminius šaltinius. Šiuo atveju patikima tik tai, kad 15min publikavo UAB „Monetų namai“ atstovės Eva Galiauskiene žodžius - o jos žodžiams suteikti enciklopedinio fakto nėra pagrindo. Šaltinių ir patikimų - parašytų straipsniais ar Pinigų muziejaus - informacijos daug, bet nei vienas nemini šių 500 000 litų, o Eva Galiauskienės žodžiai - tai komercinės įstaigos atstovo, kuris platina tą monetą ir siekia parduoti, reklaminiai pasisakymai.--SubRE (aptarimas) 18:49, 13 birželio 2016 (EEST)[atsakyti]
Vikipedija:Patikimi šaltiniai. Jūs klystate ir dėl šaltinio patikimumo nustatymo ir su savo teiginiu apie pardavinėjimą. Moneta taip ir nebuvo nukalta, taigi jos niekas negali pardavinėti. Geriausiu atveju tai tik reklama aplankyti valstybinį M. K. Čiurliono muziejų, kur saugomi projekto spaudai (tas parašyta tiek nuorodoje tiek straipsnyje, kurio aptarime komentuojate) Formis (aptarimas) 19:54, 13 birželio 2016 (EEST)[atsakyti]
Ne, neklystu, UAB „Monetų namai“ rinkodaros vadovės žodžiai lito istorijos atžvilgiu nėra labai aukštos vertės ir tikrai ne tokios kaip istorikų, ar pinigų muziejaus darbuotojų, kad juos būtų galima pateikti kaip enciklopedinį faktą (arba reikėtų rašyti Eva Galiauskiene sakė, kad ir pačiam skaitytojui spręsti, kiek patikimi jos žodžiai). Beje, jei taip gerbiate 15min originalų įdirbį, gal atkreiptumėte dėmesį kaip jie patys vertina savo pateiktą informaciją: Pinigų detektyvai: gandais apipintos tarpukario monetų istorijos. Taip pat, šios monetos modelio repliką pagamino UAB „Monetų namai“ ir ją pardavinėja.--SubRE (aptarimas) 20:30, 13 birželio 2016 (EEST)[atsakyti]