Aptarimas:Diskrečioji matematika

Diskrečioji matematika yra labiau universitetinis kursas, nei matematikos sritis. Net jei ir yra moksliniai žurnalai tokiais pavadinimais.

Jei matematikos kursuose vyravo matematinė analizė ir jai giminingi kursai, reikėjo kažkur sudėti visokius "nenormalius" dalykus. Bendrumu tokių kursų dalys niekada nepasižymėjo. Paprastai nelabai svarbu, kurią dalį skaityti pirmiau kurios.

Jei pagalvoti apie diskrečiosios matematikos apibūdinimą, nesunku prieiti prie išvados, kad kaip tik tai, kas netelpa į ją, turi kažką bendro: tolydžiuosius modelius. O jei neapsiriboti tokiais modeliais, tai kaip pasirodo, kad diskrečiosios matematikos tyrimo objektas gali būti bendros aibių, funkcijų ir sąryšių savybės. Bet tada terminas "diskrečioji" yra klaidinantis, labiau tiktų "bendroji". --Nata Vilens

Kituose Wiki parašyta, kad sritis pvz. rusų. Diskrečiosios matematikos universitetinis kursas apima tai, ką nagrinėja Diskrečioji matematika (jos sritis). Ir tai nėra į kitus dalykus netelpančių "nenormalių" dalykų samplaika. Galima pažiūrėti žodžio Diskretumas reikšmę. --Atlantas 17:12, 14 Balandžio 2006 (EEST)

Galima sutikti, kad žodis „sritis“ nieko negadina, bet pateikiu keletą argumentų, kadangi apie tai buvo mano galvota jau senokai.

1. Tai, kas parašyta puslapy Diskretumas, yra per siaura, jei ne klaidinga. Deja angliškas Discrete puslapis irgi tikina, kad matematinė diskretumo sąvoka reiškia ir skaitumą, todėl neįtikinsiu nesusidūrusių su matematine logika, aibių_teorija (ar bent tiesine algebra, jei ji irgi priskiriama diskrečiajai matematikai), kad tie mokslai nagrinėja modelius neribodami jų galios.
2. Visgi angliškas Discrete mathematics puslapis išsiverčia be „srities“ minėjimo. Ir taip pat nurodo, kad matematinė diskretumo sąvoka pasižymi ne kažko „buvimu“, bet tolydumo nebuvimu. Taip pat, tiesa, netiesiogiai, nurodo į universitetinį kursą (curriculum).
3. Kadangi diskretumas yra tolydumo nebuvimas, tai, pamiršus apie tolydumą, bet kokia struktūra, pvz., realiųjų skaičių aibė, gali būti nagrinėjama kaip diskreti.
4. Todėl diskrečiosios matematikos metodai gali būti taikomi visose matematikos srityse, t.y., ji kertasi su jomis visomis: algebra, geometrija, it t.t.
5. Pats žodis „matematika“ pavadinime nurodo, kad tai nėra eilinė sritis (kodėl nepavadino „diskretika“, „diskretija“ ar pan.), o platesnis daiktas.
6. „Nenormalumą“ specialiai įdėjau į kabutes, suprask kaip kažką „extra“, bet tik iš tam tikrų disciplinų taško, dabar jau nebūdingo.
7. Kurso dalių susietumą parodyti galima, bet sunku, nes vadovėliuose jo nesimato, bent jau populiariausiuose. Gal jis iš tikro guli gilesniame gylyje, nei įvadiniai kursai.

--Nata Vilens 23:06, 26 Balandžio 2006 (EEST)

Logika nėra diskrečiosios matematikos skyrius. Tik matematinę logiką iš dalies galima priskirti diskrečiai matematikai. Taip pat nėra tokios algoritmų baigtinumo teorijos. Kiti paskutiniai skyriai, kaip tiesinė algebra, taip pat kelia abejonių. Tiesinė algebra yra algebros dalis.

Sutinku, logika ir apibūdinama ne kaip matematikos sritis. Dar yra formalioji logika, studijuojama, pvz., teisininkų, kažkas tarp logikos ir matematinės logikos. Manau, kad buvo sekama anglišku Discrete mathematics puslapiu, kuriame logikos nuoroda veda į nuorodinį puslapį. --Nata Vilens 23:30, 26 Balandžio 2006 (EEST)

Jei matote netikslumų straipsnyje visada jį galite patobulinti. --Atlantas 23:45, 26 Balandžio 2006 (EEST)