Apskrities laikraštis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apskrities laikraštis – periodinis leidinys, skirtas gyventojams tam tikro regiono administracinio teritorinio vieneto – apskrities, kurias 1915 m. Lietuvoje sudarė okupacinė Vokietijos valdžia ir kurios gyvavo iki 1950 m. bei 19952010 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nepriklausomoje Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskrities laikraščiai ir savaitraščiai pradėti leisti Nepriklausomoje Lietuvoje. Daugiausia jie buvo skirti ne tiek apskrities, kiek atitinkamo regiono, krašto žmonėms. Nemažai jų ėjo tik kelerius metus. 1919 m. Raseiniuose buvo leidžiamas „Žemaičių visuomenės laikraštis“, 19221933 m. Biržuose – savaitraštis „Biržų žinios“, 19231924 m. Telšiuose – savaitraštis „Telšių žinios“, 19231928 m. Šiauliuose – savaitraštis „Šiaulių naujienos“. 1924 m. pradėjo eiti laikraštis „Panevėžio balsas“, savaitraštis „Šiaulietis“, dienraštis „Klaipėdos žinios“, Tauragėje – savaitraštis „Žemaičių balsas“, laikraštis „Ukmergės garsas“, 1925 m. – savaitraščiai „Žemaitis“ (Telšiuose), „Biržiečių balsas“, „Šešupės bangos“ (Marijampolėje), dienraštis „Kauno naujienos“, 1926 m. – savaitraščiai „Raseinių balsas“, „Kėdainių žinios“, „Ukmergiečių balsas“, laikraštis „Kėdainių garsas“, 1927 m. – laikraščiai „Klaipėdos garsas“, Alytuje – „Dzūkas“. Vėliau pasirodė savaitraščiai „Suvalkietis“ (Marijampolėje), Alytaus dzyvas, „Zarasų kraštas“, „Tauragės balsas“, „Panevėžio garsas“.

Okupuotoje Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per pirmąją TSRS okupaciją, 1941 m. balandžio viduryje pradėjo eiti keli apskričių laikraščiai: Šiauliuose – „Raudonoji vėliava“, Panevėžyje – „Panevėžio tiesa“, Marijampolėje – „Naujasis kelias“, Telšiuose – „Tarybų Žemaitija“.

Vokiečių okupacijos metais (19411944 m.) Telšiuose ėjo savaitraštis „Žemaičių žemė“, Panevėžyje – „Panevėžietis“, paskui – „Panevėžio apygardos balsas“, Marijampolėje – „Nauja gadynė“, Šiauliuose – „Tėvynė“, paskui „Tėviškė“, Kėdainiuose – „Laisvas žodis“, Biržuose – „Naujosios Biržų žinios“.

Tuoj po Antrojo pasaulinio karo, antrosios TSRS okupacijos pradžioje buvo atgaivinti 1941 m. leisti laikraščiai: „Panevėžio tiesa“, „Tarybų Žemaitija“, „Raudonoji vėliava“, „Naujasis kelias“, taip pat 19401941 m. ėjęs dienraštis lenkų kalbaPrawda Wilenska“. Kaip vokiečių okupacijos metais nelegaliai miškuose komunistų leisto laikraštis „Trakiečių šūkis“ tęsinys nuo 1944 m. rudens buvo leidžiamas to paties pavadinimo Trakų apskrities laikraštis, ėjęs iki 1950 m. 1944 m. pradėjo eiti ir keletas naujų apskričių laikraščių: Rokiškyje – „Tarybinis Rokiškis“, Ukmergėje – „Tarybinis kelias“, Švenčionyse – „Už tėvynę“, Kretingoje – „Žemaičių tiesa“. Daugiausia apskričių laikraščių pasirodė 1945 m.: Alytaus „Tarybinė Dzūkija“, Biržų „Biržiečių tarybinis žodis“, JoniškioTarybinis balsas“, Kėdainių „Tarybinis kelias“, Klaipėdos „Raudonasis švyturys“ ir „Sovetskaja Klaipeda“ (rusų k.), LazdijųDzūkų žinios“, MažeikiųMažeikių tiesa“, Raseinių „Stalinietis“, ŠakiųTikruoju keliu“, Tauragės „Tarybinis valstietis“, vėliau – „Tarybinis žodis“, Utenos „Lenino keliu“, Vilkaviškio „Pergalė“, Zarasų „Pergalė“.

1946 m. pradėjo eiti Kaišiadorių apskrities laikraštis „Bolševikiniu keliu“, KupiškioStalino keliu“, Prienų „Naujas gyvenimas“, ŠilutėsŠilutės tiesa“, 1947 m. – „Pagėgių balsas“, VarėnosTarybinis balsas“, 1948 m. – AnykščiųKolektyvinis darbas“, KelmėsBolševikinis žodis“, PlungėsSocialistinis kelias“, 1949 m. – KuršėnųKomunizmo keliu“, Jurbarko „Tarybinė vėliava“, vėliau – „Po spalio vėliava“, PasvalioStalino vėliava“, Radviliškio „Raudonoji žvaigždė“, Vilniaus „Lenino keliu“ (lietuvių, lenkų ir rusų kalba), 1950 m. – ŠirvintųLenino vėliava“, Vilkijos „Komunizmo vėliava“.

1950 m. iš viso ėjo 39 apskričių laikraščiai: tik Kalvarijoje ir Rietave jų nesuspėta išleisti, nes tų metų birželio mėn. vietoj apskričių buvo sudaryti rajonai, ir daugelis apskričių laikraščių tapo rajonų laikraščiais.

Apskrities laikraštis iki 1950 m. buvo pagrindinis vietinės (regioninės) periodinės spaudos leidinio tipas. Šiuos laikraščius, paprastai 1, 2 arba 3 kartus per savaitę, leido LKP apskričių komitetai ir apskričių Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomieji komitetai, o redagavo partijos komitetų paskirti (patvirtinti) redaktoriai. Apskričių laikraščiai atspindėdavo ir visos šalies, ir apskričių politinį, ekonominį, ūkinį, kultūrinį gyvenimą, komunistinį vadovavimą, partinių organizacijų veiklą.

Lietuvoje 1995–2010 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1995 m. pradžioje Lietuvos teritorijoje sudarius 10 apskričių vėl pradėti leisti apskričių laikraščiai. Dar 1994 m. pabaigoje Panevėžio miesto ir apskrities laikraščiu pasivadino dienraštis „Panevėžio rytas“, Utenos miesto ir apskrities – laikraštis „Utenis“. 1995 m. gegužės mėn. Utenoje vietoj laikraščio „Utenos krašto žinios“ ėmė eiti „Utenos apskrities žinios“, o Kaune pasirodė laikraščių Jonavos „Naujienos“, Kauno „Tėviškės žinios“, „Kėdainių garsas“, Prienų „Gyvenimas“, Raseinių „Naujas rytas“ priedas „Kauno apskritis“. Rugsėjo mėn. Klaipėdos miesto dienraštis „Klaipėda“ tapo ir apskrities laikraščiu. 1995 m. apskričių laikraščiais tapo ir Marijampolėje leidžiamas laikraštis „Suvalkietis“, Alytuje – „Alytaus naujienos“, Šiauliuose – „Šiaulių kraštas“, Tauragėje – „Tauragiškių balsas“, Telšiuose – „Kalvotoji Žemaitija“. Šilutėje pradėtas leisti apskrities laikraštis „Vakarų Lietuva“, Alytuje – „Dzūkas“. [1]

Daugelis šių laikraščių apskrities statusu ir vardu naudojosi reklaminiais tikslais, pirmenybės santykiams su apskričių viršininkų administracijomis neteikdami.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 28-29 psl.