Apsėklinimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Apsėklinimas – biologinis procesas, sąlygojantis gyvūnų moteriškų ir vyriškų gametų susitikimą.

Apsėklinimas gali būti vidinis ir išorinis. Išorinis apsėklinimas būdingas daugeliui vandenyje gyvenančių gyvūnų, kurie kiaušialąstes ir spermatozoidus išskiria į aplinką, kur jie susilieja (apvaisinimas). Sausumos gyventojams daugiau būdingas vidinis apsėklinimas, nes išorinėje aplinkoje nėra sąlygų gametoms išsilaikyti ir susitikti. Tokiu atveju spermatozoidai lytinio akto metu patenka į patelės lytinius takus.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Žuvininkystėje ir gyvulininkystėje įdiegtas dirbtinio apsėklinimo metodas. Dar XIX a. vid. rusų mokslininkas V. Vraskis (18291862) parengė dirbtinio žuvų apsėklinimo metodą, kurio esmė ta, kad žuvų ikrai išleidžiami plokščiadugniame inde ant sudėtų šapelių ar šakelių ir po to aplaistomi sėkliniu skysčiu (pieniais, dar žr. sperma).

Vėliau atsirado ir žemės ūkio gyvulių apsėklinimo technologija. Šiuo atveju vertingo reproduktoriaus sperma galima apsėklinti daug patelių. Sukurta speciali aparatūra ir metodai, kaip paimti spermos iš patino ir įvesti ją į patelės lytinius takus. Kad spermatozoidai būtų gyvybingesni jie apdorojami specialiais skiedikliais arba užšaldomi.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]