Apgulties kablys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apgulties kablys (angl. siege hook; rus. крюк-разрушитель) – senovinis apgulties įtaisas, skirtas tvirtovių, pilių ir pan. statinių gynybinių sienų dantims ir kitoms priedangoms ardyti. Tai buvo ilga medinė sija, kurios viename gale buvo geležinis kablys ardomiems objektams užkabinti. Sija būdavo lynais pakabinta ant aukšto siauro rėmo, stovinčio vežime.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]