Apeliavimas į motyvus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Apeliavimas į motyvus yra loginė argumentacijos klaida, daroma tuomet, kai apie teiginio teisingumą ar klaidingumą sprendžiama iš teiginio autoriaus motyvų. Ši klaida laikoma viena iš prieš žmogų klaidos variacijų. Taip pat labai dažnai argumentuojama ne tikru motyvu, o tik motyvo galimybe.

Pavyzdžiai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Seimūnas A siūlo projektą X kadangi nori pasipelnyti. Todėl X yra blogas projektas. (klaida: projektas X gali būti geras net ir tuo atveju, jei seimūnas A iš tiesų nori pasipelnyti ir projektą siūlo tik su tokiu tikslu).
  • Sveiką maistą labiausiai propaguoja jį gaminančios firmos su tikslu pasipelnyti.
  • Lytinį švietimą labiausiai propaguoja kontracepciją gaminančios firmos.
  • Ši aktorė vaidmenį gavo tik todėl, kad yra režisieriaus žmona.
  • Politikas A siūlo tiesioginius merų rinkimus? Kurgi ne, matyt tikisi pats tokiu būdu ten patekti!

Argumentacija[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvenime šis argumentas dažnai būna racionalus, kadangi suinteresuotas asmuo klaidingą teiginį gali bandyti pateikti, kaip teisingą. Praktikoje taip labai dažnai ir vyksta. Tačiau suinteresuotumas, net jei jis tikras, formaliosios logikos požiūriu nieko nesako apie teiginio teisingumą ar klaidingumą – asmuo lygiai taip pat gali būti suinteresuotas pateikti teisingą teiginį. Todėl apeliavimas į motyvus geriausiu atveju gali būti priežastis kritiškiau žiūrėti į teiginį ir jo įrodymus, bet jokiu būdu negali būti „įrodymas“ dėl teiginio klaidingumo. Apeliavimas į motyvus dažniausiai naudojamas teiginių sukritikavimui. Apgynimui kartais naudojamas atvirkščias jo variantas, sakoma, kad teiginys A yra teisingas, kadangi jo autorius nesuinteresuotas A teisingumu. Tai yra tokia pati loginė klaida, net ir nesuinteresuoti asmenys gali suklysti.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]