Apšvieta

Apie epochą žr. Švietimo amžius.

Apšvieta, arba apšviestumas - šviesos srautas tenkantis vienetiniam paviršiaus plotui. Apšvieta matuojama specialiu prietaisu, vadinamu liuksmetru. Apšvieta paprastai žymima raide E, o jos matavimo vienetas yra liuksas:

$E = \frac{\mathrm{\Phi}}{\mathrm{S}} ,$

kur

Φ - šviesos srautas;

S - plotas.

$[E] = \frac{1 lm}{1 m^2} = 1 lx.$

Ryšys su šviesos stipriu

Kai šviesa krinta statmenai paviršiui tai paviršiaus apšvieta yra tiesiog proporcinga šaltinio šviesos stipriui:

$E \sim \mathbf{I} .$

Be to paviršiaus apšvieta yra atvirkščiai proporcinga atstumo R nuo šaltinio iki apšviečiamo paviršiaus kvadratui:

$E = \frac{\mathrm{I}}{\mathrm{R^2}} .$

Apšvieta priklauso nuo šviesos spindulių kritimo kampo. Kai spinduliai krinta statmenai, paviršiaus apšvieta yra didžiausia. Apšvietos priklausomybė nuo spindulių kritimo kampo išreiškiama formule:

$E = {\mathrm{I} \over R^2}\cos i ,$

kur

I - šaltinio šviesos stiprumas;

R - atstumas nuo paviršiaus iki šviesos šaltinio;

i - kampas tarp normalės ir krintančio į paviršių šviesos spindulio.