Apšvieta

Apie epochą žr. Švietimo amžius.

Apšvieta – šviesos srautas, tenkantis vienetiniam paviršiaus plotui. Apšvieta matuojama specialiu prietaisu, vadinamu liuksmetru. Apšvieta paprastai žymima raide E, o jos matavimo vienetas yra liuksas:

$E = \frac{\mathrm{\Phi}}{\mathrm{S}} ,$

kur

$\mathrm{\Phi}$ – šviesos srautas;

S – plotas.

$[E] = \frac{1 lm}{1 m^2} = 1 lx.$

Ryšys su šviesos stipriu

Kai šviesa krinta statmenai paviršiui, tai paviršiaus apšvieta yra tiesiogiai proporcinga šaltinio šviesos stipriui:

$E \sim \mathbf{I} .$

Be to, paviršiaus apšvieta yra atvirkščiai proporcinga atstumo R nuo šaltinio iki apšviečiamo paviršiaus kvadratui:

$E = \frac{\mathrm{I}}{\mathrm{R^2}} .$

Apšvieta priklauso nuo šviesos spindulių kritimo kampo. Kai spinduliai krinta statmenai, paviršiaus apšvieta yra didžiausia. Apšvietos priklausomybė nuo spindulių kritimo kampo išreiškiama formule:

$E = {\mathrm{I} \over R^2}\cos i ,$

kur

$\mathrm{I}$ – šaltinio šviesos stiprumas;

$\mathrm{R}$ – atstumas nuo paviršiaus iki šviesos šaltinio;

$\mathrm{i}$ – kampas tarp normalės ir krintančio į paviršių šviesos spindulio.