Antrojo geriausio teorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Antrojo geriausio teorija (angl. Theory of the Second Best) – teorija, teigianti, kad, kai visuomenėje nėra optimalių rinkos sąlygų ir ima reikštis rinkos ydos, tikslinga taikyti rinkos reguliavimo priemones, nes didės bendra šalies gerovė.

Teigdama, kad idealios ir optimalios sąlygos tikrovėje neegzistuoja arba egzistuoja itin retai, antrojo geriausio teorija pateisina rinkos reguliavimą, mokesčius ir kitas valstybės intervencijas. Šią teoriją 1956 m. suformulavo Richard Lipsey ir Kelvin Lancaster.