Antrasis Internacionalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Antrasis Internacionalas18891914 m. veikęs socialistų ir socialdemokratų partijų tarptautinis susivienijimas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Įkurtas 1889 m. liepos 14-21 d. Paryžiuje vykusiame kongrese Prancūzijos ir Vokietijos socialistinių partijų iniciatyva. Dalyvavo 393 delegatai, atstovavę beveik visoms Europos ir JAV darbininkų politinėms organizacijoms, nuo marksistų iki anarchistų.

Priimtuose nuostatuose pirmenybė buvo teikiama ekonominės ir politinės kovos derinimui, parlamentiniam kovos būdui, atmestas prievartinių perversmų ir teroro kelias.

Internacionalo II kongresas vyko 1891 m. rugpjūčio 16-22 d. Briuselyje. Dalyvavo 363 delegatai, priimta rezoliucija dėl karo, kaip neišvengiamo kapitalizmo paradinio.

III kongrese 1893 m. rugpjūčio 6-12 d. vykusiame Ciūriche dalyvavo 411 delegatų, pasmerkta anarchistinė kovos taktika, nutarta, kad II Internacionalui gali priklausyti tik partijos, pripažįstančios politinius kovos metodus. Socialistų partijų atstovai parlamentuose įpareigoti balsuoti prieš karo kreditus.

IV kongrese, 1896 m. liepos 27rugpjūčio 1 d. vykusiame Londone, dalyvavo 535 delegatai. Iš Internacionalo pašalinti anarchistai, pasmerkta kolonijinė politika, pareikalauta nacijų apsisprendimo teisės.

V kongrese 1900 m. rugsėjo 23-27 d. vykusiame Paryžiuje, dalyvavo 791 delegatas. Priimta K. Kautskio pasiūlyta rezoliucija dėl dalyvavimo vyriausybėse, įkurtas nuolatinis vykdomasis organas – Tarptautinis socialistų biuras.

VI kongrese 1904 m. rugpjūčio 14-20 d. vykusiame Amsterdame, dalyvavo 476 delegatai. Pasmerktas Rusijos – Japonijos karas, masiniai streikai pripažinti neparlamentine kovos priemone.

VII kongrese 1907 m. rugpjūčio 18-24 d. Štutgarte dalyvavo 886 delegatai, priimta rezoliucija dėl nuolatinės kariuomenės pakeitimo liaudies milicija, dėl militarizmo propagandos uždraudimo, profsąjungos pakviestos glaudžiau bendradarbiauti su socialistinėmis partijomis.

VIII kongresas, 1910 m. rugpjūčio 28-09 kovo vykęs Kopenhagoje, buvo skirtas kooperacijos plėtros problemoms. Jame dalyvavo 886 delegatai.

1912 m. lapkričio 24-25 d. Bazelyje TSB sušauktame IX kongrese svarbiausias klausimas buvo naujo karo Europoje grėsmė. Priimtas Bazelio manifestas kvietė darbininkus kovoti prieš karą. Tačiau I pasaulinio karo metais, išsiskyrus partijų nuomonėms dėl nacionalinių vyriausybių dalyvavimo kare, II Internacionalo veikla nutrūko.

Pasibaigus karui susikūrė Berno Internacionalas (1919) ir Komunistų Internacionalas (1918), 2 ½ Internacionalas (1921, Vienos Internacionalas), Socialistų darbininkų Internacionalas (1923).

Iš Lietuvoje veikusių socialistinių partijų II Internacionalo veikloje dalyvavo Lenkijos karalystės ir Lietuvos socialdemokratija, Lenkijos socialistų partija. Pastarosios lyderis Juzefas Pilsudskis sutrukdė LSDP bandymams 1896 m. ir 1904 m. deleguoti į Internacionalo kongresus J. Šliūpą.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]