Antonov A-40
Antonov A-40 Krylja tanka (rus. А-40 Крылья танка 'tanko sparnai', rus. Летающий танк 'skraidantis tankas') – laikinas sklandytuvas, tanko ir sklandytuvo hibridas. Jis buvo kuriamas desantui. 1942 metais pagaminto prototipo bandymai buvo nesėkmingi. Ši mašina dar vadinama A-40T arba KT.
Po pirmojo pasaulinio karo , 4-tą dešimtmetį TSRS kariuomenė naudojo lengvuosius tankus desantavimui. Juos nuleisdavo su parašiutais, o kai kada iš keleto metrų aukščio tiesiog numesdavo (tankas riedėdavo neutralia pavara kol sustodavo). Tačiau pristatant tokiu būdu, įgulos turėjo parašiutais nusileisti atskirai, vėliau gaištant laiką tankui surasti bei rizikuojant, jog komanda gali būti sunaikinta dar prieš pasiekdama savo tanką. Todėl buvo bandoma pritvirtinti tankus didžiuliuose sklandytuvuose, kad būtų galima juos nuleisti kartu su įgula.
Antonov A-40 buvo labiau ambicingas projektas: užuot stačius sklandytuvą, tankui T-60 buvo pritvirtinti sparnai bei uodega, paverčiant jį sklęsti galinčia mašina. Atsikabinęs 20–26 km nuo atakos vietos bei nutūpęs kovos lauke, tankas turėjo numesti sparnus ir per kelias minutes būti pasiruošęs kovai. Lengvasis tankas svėrė 5,8 t, jo sparnai – dar apie dvi tonas. Siekiant sumažinti matmenis buvo pasirinkta biplano konstrukcija. Rengiant prototipą, tankas buvo kiek tik įmanoma palengvintas, nuimant dalį amunicijos, šarvų ir paliekant tik labai nedaug kuro. Pilotas-vairuotojas turėjo vairus ir eleronus mašinai ore valdyti, vėliau galėjo numesti sparnus iš jos neišeidamas.
Buvo atlikti keli šios mašinos bandymai, iš pradžių pakylant vos keletą metrų ir pirmiausia tikrinant ar tanko šasi gali atlaikyti pakilimui reikalingą 116 km/val greitį (įprastinis šio tanko greitis ant žemės 45 km/val), toliau aptakumą bei valdymo sistemas.[1] 1942 m. rugpjūčio 7 d. įvykusio ilgesnio skridimo metu, tanką pilotavo žinomas sklandytuvų pilotas-bandytojas Sergejus Anochinas. Tupolev TB-3 bombonešiui su keturiais sustiprintais 970 AG varikliais pavyko pakelti tanką-sklandytuvą nuo žemės, bet jo oro pasipriešinimas buvo per didelis. Lėktuvo varikliai greitai perkaito ir gelbėjantis nuo katastrofos, tanką teko atkabinti pakilus vos 40 metrų. Pilotui pavyko jį nutupdyti greta buvusiame lauke kur jis, kaip planuota, atskyrė sparnus ir tanku parvažiavo į bazę. Buvo aišku jog tempiantis lėktuvas nepakankamai galingas, tačiau galingesnis tuo metu buvo tik Pe-8, kurių iš viso turėta tik 80, jie buvo reikalingi tolimam Berlyno bombardavimui. Nesant pakankamai galingo lėktuvo, tolesnius bandymus teko nutraukti.
Techniniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Charakteristika | vertė |
|---|---|
| Ekipažas | 2 |
| Ilgis | 12,06 |
| Sparnų ilgis | 18,00 m |
| Aukštis | ? m |
| Sparnų apkrova | 90 kg/m² |
| Sparnų plotas | 85,8 m² |
| Tuščioji masė | 2004 kg (be tanketės) |
| Skrydžio masė | 7804 kg (su tankete) |
| Variklis | nėra (velka bombonešis) |
| Traukos jėga | nėra |