Antonio Berni
Delesio Antonio Berni (1905 m. gegužės 15 d. Rosarijas – 1981 m. balandžio 12 d. Buenos Airės) – italų kilmės Argentinos tapytojas, grafikas; neorealizmo Argentinos dailėje pradininkas.
1926–1931 m. mokėsi Argentinos, Ispanijos, Italijos, Prancūzijos dailės mokyklose; buvo italų dailininko Giorgio de Chirico, meksikiečių dailininko David Alfaro Siqueiros mokinys. Argentinos nacionalinės dailės akademijos Buenos Airėse profesorius. Sukūrė paveikslų („Pasaulyje vidurnaktis“, „Po 1930“, „Medkirčiai“), sienų tapybos kompozicijų (Nacionaliniame teatre, Argentinos paviljone Pasaulinėje parodoje Niujorke, Taikos galerijose Buenos Airėse), grafikos ciklų, iliustracijų. Kūryboje derino Meksikos profesionaliosios dailės ir Argentinos indėnų genčių meno bruožus, plėtojo istorinių kovų už laisvę, buitinę tematiką. Kūriniai patosiški, dinamiškos kompozicijos, apibendrintų, ekspresyvių formų[1].
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Antonio Berni. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003