Antkaulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Antkaulis – kaulo paviršių dengiantis jungiamojo audinio sluoksnis, nedengia tik sąnarinių kremzlių.[1] Yra dviejų rūšių:

  • Išorinis, periosteum

Dengia kaulą iš išorės, jį sudaro glaudusis netaisyklingas kolageninis jungiamasis audinys. Išorinį antkaulį sudaro du sluoksniai – skaidulinis išorinis ir vidinis, formuojantis kaulą. Skaidulinį sluoksnį sudaro storos kolageninės skaidulos, kurios žvaigždiškai perveria išorines žiedines kaulinio audinio plokšteles ir tvirtai pritirtina antkaulį prie kaulo. Vidinis sluoksnis turi daugiau ląstelių, daugiausia – osteogeninių, kurios gali daugintis mitoziškai ir diferencijuotis į osteoblastus.

  • Vidinis (Endostas), endosteum

Labai plonas puraus kolageninio jungiamojo audinio sluoksnis, išklojantis diafizės kaulų čiulpų ertmę bei visas akytosios kaulinės medžiagos ertmes, ilgųjų kaulų centrinius kanalus ir nutįsta į kaulų čiulpų jungiamojo audinio griaučius. Vidinis antkaulis yra daug plonesnis už išorinį, jo paviršius padengtas osteogeninėmis ląstelėmis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rimantas Jankauskas. Antkaulis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 594 psl.